2020 metų pandemijos pradžioje kasdienio gyvenimo pokyčius jautė net 86 proc. Lietuvos gyventojų, Latvijoje – 72 proc., Estijoje 74 proc.  2021 metų kovą procentas Lietuvoje nukrito iki 53 proc., tad galima teigti, kad didelė dalis žmonių priėmė esamą situaciją kaip naują kasdienybę. Estijoje šis rodiklis taip pat ženkliai krito iki 58 proc., tačiau Latvijoje pokytis yra minimalus – kasdienio gyvenimo pokyčius jautė net 66 proc. latvių.

„Lietuviai pandemijos pradžioje patyrė didesnį pokyčių šoką nei latviai ir estai. Tokius skirtumus, tikėtina, labiausiai nulėmė tai, kad Lietuvoje paskelbus pandemiją buvo taikomi griežtesni suvaržymai nei Latvijoje ir Estijoje“, – teigia tyrimų kompanijos RAIT direktorė Diana Žardin.

Finansinis spaudimas ir taupymas

2020 metų kovą 56 proc. Baltijos šalių gyventojų teigė, jog jaučia finansinį spaudimą. 2021 metais šis rodiklis yra sumažėjęs iki 45 proc. visose šalyse. Nors situacija gerėja, beveik pusę Baltijos šalių gyventojų jaučia finansinį spaudimą.

2018 metais apie 30 proc. Baltijos šalių gyventojų teigė, kad lyginant su praeitimi, pozityviai vertina savo išlaidų galimybes, bet 2021 metais pozityviai vertinančių savo ateities finansines galimybes gyventojų procentas nukrito iki 16 proc. visose šalyse. Visose trijose šalyse neigiamas poveikis labiau pasijautė mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Pandemijos pradžioje net 71 proc. gyventojų teigė taupą, tuo tarpu 2021 metų kovą taip teigė 36 proc. gyventojų.

Dalis taupančiųjų Lietuvos gyventojų (21 proc.) pradėjo taupyti būtent pandemijos metu.

„Pandemija Lietuvoje tikrai sukėlė taupymo šoką, tačiau, remiantis 2021 metų duomenimis, tikėtina, jog tai buvo labiau kaip trumpalaikis reiškinys. Dalis gyventojų taupo beveik visada, bet atsiradus ribotoms galimybėms išleisti pinigus ir neapibrė-tai situacijai šalyje, santaupos „juodai dienai“ tikrai padidėjo“ – teigia D. Žardin.

Pandemija Lietuvoje tikrai sukėlė taupymo šoką, tačiau, remiantis 2021 metų duomenimis, tikėtina, jog tai buvo labiau kaip trumpalaikis reiškinys.

Nors finansinė situacija prasta, gyventojų pirkimas su nuolaida/ akcija nebuvo labai suaktyvėjęs. 2018 metais 41 proc. Lietuvos gyventojų teigė perkantys produktus ir/ar paslaugas su nuolaida, tuo tarpu 2021 metais – 46 proc.

Lyginant su praėjusiais metais, žmonės vis dar tiki, kad jie permoka už produktus parduotuvėse. 2021 metais 67 proc. Estijoje, 50 proc. Latvijoje ir 49 proc. Lietuvoje sutiko, kad produktų ir paslaugų kainos nesutampa su jų kokybe.

Ieškančių geriausios vertės produktų gyventojų skaičius taip pat nepasikeitė lyginant su praėjusiais metais – apie 40 proc. Lietuvos ir Latvijos ir 52 proc. Estijos gyventojų teigė esą yra atviri paieškai geriausios vertės produktų.

„Pandemijos metu gyventojų tam tikrų įpročių pokyčiai buvo pakankamai drastiški, su laiku atsirado naujų, tačiau matome ir nusistovėjusius įpročius. Dauguma esame pratę pakankamai greitai adaptuotis prie situacijos, ieškoti sau palankių sprendimų, tad ir pandemija yra ne išimtis. Jau dabar dalis žmonių masinius renginius, koncertus be apsaugos priemonių suvokia kaip neįprastą reginį ir apsaugines kaukes dėvi net sapnuose“, – teigia rinkos tyrimų kompanijos RAIT direktorė D. Žardin.

2020 metų kovo mėn. tyrimo imtys: Lietuvoje – 454, Latvijoje – 445, Estijoje – 431.

2021 metų kovo mėn. tyrimo imtys: Lietuvoje – 400, Latvijoje – 400, Estijoje – 400.

Internetines apklausas Baltijos šalių tyrimų kompanija RAIT Group atliko 2020 m. balandžio mėn., 2020 m. spalio mėn. ir 2021 m. kovo mėn., kurių metu apklausti 18-65 metų amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai.