Šių metų balandžio 5-8 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 87 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad medikų atsidavimas kovoje su koronavirusu turėtų būti įvertintas didesniu atlygiu. Kas antras apklausos dalyvis – 53 proc., mano, kad didelį darbo krūvį patiriantiems prekybos centrų ir maisto parduotuvių darbuotojams taip pat reikėtų kelti darbo užmokestį. Trečioje vietoje pagal svarbą gyventojai išskyrė policininkų darbą – 21 proc. pritartų jų atlyginimų ar priedų didinimui per karantiną, teigiama pranešime.

Medikų algų didinimui pritaria absoliuti dauguma visų demografinių ir socialinių grupių atstovų: tiek mažesnių miestų ir didmiesčių gyventojai, tiek ir dirbantys privačiame ar valstybės sektoriuje ir t.t.

Pasak sociologės dr. Rasos Ališauskienės, apklausos rezultatai atspindi visuomenės vieningumą. „Tokie ženklūs rezultatai medikų algų didinimo atžvilgiu rodo, kaip gydytojus, dirbančius pirmose fronto linijose, žmonės palaiko“, – sako ji.

Įdomu tai, kad moterys – 59 proc., labiau nei vyrai – 46 proc., pritartų, kad būtų didinamas darbo užmokestis maisto pardavėjams, o vyrai – 24 proc., palyginti su moterimis – 18 proc., labiau linkę siūlyti didinti algas policininkams.

Šis tyrimas rodo, kokių profesijų atstovų reikšmė esant krizinei situacijai visgi yra gyvybiškai svarbiausia šalyje.

Be to, tyrimas parodė, kad dažniausiai dėl atlygio didinimo parduotuvių darbuotojams pritartų vyresni nei 50 metų žmonės su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis (iki 700 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, dirbantys privačiame sektoriuje, darbininkai, ūkininkai bei besimokantis jaunimas.

Kita vertus, tarp dažniau pasisakančių, kad per karantiną daugiau finansiškai paremti reikia policininkus, yra mažesnių miestų ir kaimo gyventojai su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1 200 eurų), pensininkai.

Kitų profesijų atstovai, kurie susilaukė mažiau gyventojų palaikymo dėl darbo užmokesčio didinimo karantino metu, – mokytojai (7 proc.), ugniagesiai gelbėtojai (2 proc.), politikai (1 proc.) bei kiti (4 proc.). Tarp pastarųjų buvo išskirti darbuotojai, užtikrinantys komunalinių paslaugų teikimą, paštininkai, kurjeriai, socialiniai darbuotojai, valytojai, atliekantys patalpų dezinfekavimą, vairuotojai, išvežiojantys prekes per karantiną.

„Šis tyrimas rodo, kokių profesijų atstovų reikšmė esant krizinei situacijai visgi yra gyvybiškai svarbiausia šalyje. Paradoksalu, kad būtent akistatoje su koronaviruso pandemija tokių specialybių kaip maisto pardavėjų, kurjerių ar valytojų darbas pereina visai į kitą lygį nei buvo anksčiau ir yra labiau vertinamas“, – pastebi sociologė.

Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 510 pilnamečių Lietuvos gyventojų, buvo atliekamas internetu balandžio 5-8 dienomis.