Aplinkos ministerija siūlo stipriau ginti visuomenės teisę naudotis vandens telkinių pakrantėmis ir sureguliuoti teisinį balansą tarp žemės savininkų ir besilankančių vandens telkinių pakrantėse žmonių teisių ir pareigų. Šiuo metu tokio teisinio balanso nėra, todėl žemės savininkai nenoriai vykdo jiems įstatymais nustatytas pareigas.

„Problema sena ir atsirado netinkamai privatizavus vandens telkinių pakrantes. Kas buvo – tas buvo, bet, mano nuomone, masiniai vandens telkinių aptvėrimai turi išnykti. Įvesime „ekonominį skatinimo planą“, padarysime taip, kad tvorų laikyti nebeapsimokėtų“, – spaudos konferencijoje teigė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Aplinkos ministerija siūlo kompleksines teisines priemones sureguliuoti situaciją vandens telkinių pakrantėse. Parengtame Saugomų teritorijų įstatymo projekte siūloma tikslinti reikalavimus dėl pakrančių užtvėrimo uždraudžiant ne tik tverti tvoras, bet ir želdiniais ar kitomis priemonėmis daryti kliūtis asmenims praeiti pakrante. Jame taip pat konkrečiai apibrėžiamos išimtys, kada pakrantės užtvėrimas būtų leidžiamas (pavyzdžiui, deklaruotuose ganyklų plotuose; paveldo objektuose, parkų ir kitų atskirųjų želdynuose, botanikos, zoologijos soduose ir dendrologinių kolekcijų ir rinkinių teritorijose dėl saugumo arba dėl visuomenės viešam naudojimui pritaikytų teritorijų tinkamos priežiūros ir kt.).

Tam, kad draudimas tverti tvoras netaptų kliūtimi ūkininkauti, įstatymo projekte numatytas leidimas aptverti ganyklų plotus, bet reikalaujama įrengti vartus ar kitas priemones saugiai įveikti užtvėrimą. Taip pat nustatoma asmenų, apsistojančių vandens telkinio pakrantėse, pareiga informuoti apie tai privačios žemės savininką ir gauti jo sutikimą. Negavę sutikimo, lankytojai neturėtų teisės apsistoti – galėtų tik praeiti pakrante. Įstatymo projekte nustatoma asmenų, apsistojančių vandens telkinio pakrantėse, pareiga apsistojimo vietoje surinkti šiukšles.

„Poilsiautojams taip pat įvesime prievolę susitvarkyti apie save. Tai pasiteisino su žvejais – kiekvienas žvejys 5 m spinduliu apie save turi susirinkti šiukšles. Panašus principas bus taikomas ir poilsiaujantiems prie vandens telkinių“, – papildė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad vandens telkinių pakrantės nebūtų teršiamos, o pažeidėjai negalėtų išvengti atsakomybės teigdami, kad šiukšles pakrantėje paliko kiti asmenys (nereikia įrodinėti šiukšlių išmetimo veiksmo).

Aplinkos ministerija taip pat siūlys Vyriausybei tikslinti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Įgyvendinant Saugomų teritorijų įstatymą ir kitų teisės aktų nuostatas, numatoma papildyti draudžiamas ir patikslinti leidžiamas įgyvendinti ūkines priemones paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrantės apsaugos juostose.

Stiprinant teisinio poveikio priemones numatoma tobulinti ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodiką. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikoje bus numatytas žalos aplinkai skaičiavimas 500 Lt už 1 tiesinį tvoros metrą, pakrančių užtvėrimupažeidus vandens telkinių pakrančių ekologines funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitą žalą aplinkai.

Apskaičiuotos žalos dydžiui turės įtakos ir žalos pasireiškimo trukmė.Numatoma, kad nepašalinus savavališkų užtvėrimų pakrantės apsaugos juostoje žalos aplinkai dydis didės kas mėnesį, todėl pažeidėjas bus priverstas kuo skubiau pašalinti pažeidimus.

Aplinkos ministras pranešė, kad „abonementinis mokestis“ už tvoras įsigaliotų nuo gegužės mėnesio. „Paliekame protingą laiko tarpą savininkams panaikinti nelegalius statinius. Vėliau privalėsime imtis priemonių“, – sakė V. Mazuronis.