Viruso plitimas. Per parą nustatyti keturi nauji koronaviruso atvejai – po du Vilniaus ir Kauno apskrityse. Užsikrėtė Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės slaugytoja, Rūdiškių gyventoja. Kaune užsikrėtė pedagogė, taip pat užfiksuotas įvežtinis atvejis iš Uzbekijos. Paskelbta, kad nuo koronaviruso plitimo pradžios Lietuvoje registruoti 362 įvežtiniai šios ligos atvejai, apie trečdalis jų – iš Jungtinės Karalystės.

Lukiškių aikštė. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo įstatymą, įtvirtinantį Lukiškių aikštės kaip pagrindinės reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštės su Vyčio monumentu statusą. Šalies vadovas sako įstatymo priėmimo procese įžvelgęs trūkumų, bet teigia siekęs „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius apgailestavo, jog šalies vadovas pasirinko, pasak jo, „neprincipingą kelią“. Premjeras Saulius Skvernelis svarstė, jog norint įgyvendinti įstatymą ir pastatyti joje Vyčio skulptūrą, Vyriausybė turėtų aikštę perimti.

Bendri kandidatai rinkimuose. Naisiuose posėdžiavusi valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba nusprendė nutraukti susitarimą su Socialdemokratų darbo partija dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, jog sprendimas priimtas dėl išsiskyrusių sprendimų balsuojant dėl įstatymų, susijusių su vertybiniais klausimais: sveikatos politika, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje užfiksuota 11 naujų COVID-19 atvejų: šalyje dėl paskutiniu metu pastebimo koronaviruso susirgimų šuolio nuspręsta iki vidurnakčio trumpinti kultūros, sporto ir pramogų vietų darbo laiką. Estijoje užfiksuoti du atvejai, Ukrainoje koronavirusu užsikrėtė 819 žmonės, 18 žmonių mirė, Rusijoje pranešama apie 6,6 tūkst. naujų atvejų ir 174 mirtis.

Viruso banga pasaulyje. Skirtingos pasaulio šalys fiksuoja vėl augantį koronaviruso atvejų skaičių ir įveda su tuo susijusius ribojimus: Honkonge nuo pirmadienio bus uždarytos visos mokyklos, o Australija perpus sumažino per dieną į šalį galinčių parvykti piliečių skaičių. Meksika ir Izraelis pranešė fiksavę iki šiol didžiausius dienos užsikrėtimų skaičius. Jungtinės Tautos perspėja, jog Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione pandemija gali įstumti 45 mln. vidurinei klasei priskiriamų gyventojų į skurdą.

ES biudžetas Lietuvai. Europos Sąjungos biudžeto projektą atnaujinęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė palikti Lietuvai kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių. Projekte palikta nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų. Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projekto sumos, anksčiau maksimali suma buvo 75 procentai. ES vadovai dėl biudžeto derėsis kitos savaitės pabaigoje.

„Brexito“ fondas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat pasiūlė įkurti 5 mlrd. eurų rezervinį fondą bet kokiems nenumatytiems „Brexito“ padariniams Europos Sąjungoms narėms. Ch. Michelio teigimu, „Brexitas“ sukels pasekmių Europoje valstybėms narėms nepriklausomai nuo to, ar vyks su susitarimu, ar be jo.

Oro gynyba. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemas Rupšys interviu BNS pranešė apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įrengimą Lietuvoje. Į Lietuvą atvykusios sistemos NASAMS leis iš dalies užpildyti svarbią gynybos spragą, tai pirmoji tokia ginkluotė Baltijos šalyse. Generolo teigimu, Lietuva gavo tris baterijas, kurios beveik leistų padengti teritoriją tarp Vilniaus ir Kauno, o netolimoje ateityje jos bus integruotos į NATO sistemą.

Nyderlandų skundas. Nyderlandai pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui ieškinį prieš Rusiją dėl jos „vaidmens numušant“ oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 keleivinį lainerį per 2014 metų liepą įvykusį incidentą virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos.

Sofijos soboras. Aukščiausiasis Turkijos teismas panaikino Bizantijos laikus menančio Sofijos soboro muziejaus statusą, suteiktą jam prieš 80 metų, taip sudarydamas galimybes vėl paversti jį mečete. Taip šalies prezidentas Tayyipas Erdoganas siekia sutelkti palaikytojus ir musulmonus šalyje bei už jos ribų, tačiau nerimaujama, kad monumento, kadaise buvusio katedra, vėliau paversto mečete, o galiausiai tapusio sekuliarios Turkijos simboliu, statuso pakeitimas atnaujins senas priešpriešas tarp musulmonų ir katalikų.