Šaltibarščių epidemija
„Gražiausia meilės istorija pasaulyje? Ne, tai ne Romeo ir Džuljeta. Kalbame apie lietuvių meilę šaltibarščiams“, – skelbia ketvirtąkart rengiamo šaltibarščių festivalio „Vilnius Pink Soup Fest“ organizatoriai „Go Vilnius“. Jis tampa bene ryškiausiu kasmetiniu Lietuvos turizmo renginiu.
Kad ryškiausias tikrąja šio žodžio prasme, tai tikrai: paskutinį gegužės savaitgalį visa mūsų sostinė vėl nusidažys rožine spalva – nuo oro uosto ir geležinkelio stoties iki kavinių, muziejų, tiltų ar termofikacinės elektrinės kaminų. Šiemet prie šventės jungiasi per 300 vietų, festivalio žemėlapyje galima rasti apie 200 skirtingų pasiūlymų – nuo besaikio šaltibarščių valgymo, degustacijų iki rožinių laivų parado ir daugybės kitų atrakcijų. Net ir „rimtos“ įstaigos, pavyzdžiui, Pinigų muziejus ar Pilininko namas lauks su specialiomis programomis apie šią pirmąkart prieš daugiau nei 300 metų paminėtą sriubą.
„Šaltibarščių festivalis – šiandien turbūt vizualiausias ir geriausiai Lietuvos turizmą parduodantis renginys pasaulinėse turizmo parodose, ir ne tik. Festivalis vyks tris dienas, bet komunikacija apie jį vyksta kiaurus metus. Berlyne vykstančioje ITB – vienoje didžiausių turizmo parodų – išdalijome visus iki vieno atvirlaiškius apie šaltibarščių festivalį. Žmonės negalėjo patikėti, kad yra tokia sriuba, ji turi savo festivalį, kad yra tiek pramogų ir kad visas Vilnius tampa rožinis.
„Vilnius Pink Soup Fest“ tikrai yra pasaulinio lygmens, jis labai ant bangos, labai vizualus ir įdomus. Gal kam ta sriuba net neskani, tačiau kokia atmosfera ir kiek galima patirti šalia to! O tai būtent ir yra tai, ko turistui šiandien reikia, – nestandartinių patirčių“, – sako Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolanta Masiulienė.
Be kita ko, kitą savaitgalį vyks ir Šaltibarščių festivalis, ir „Skamba skamba kankliai“ – vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškos etninės muzikos festivalių, Vilniuje rengiamas nuo 1973-iųjų. Ar nauja rožine banga neskandiname senos unikalios tradicijos? Gal vertėtų pasiderinti kalendorius?
J. Masiulienės įsitikinimu, kiekvienas renginys turi savo tikslinę auditoriją, o tie, kurie atvyks į Vilnių tiesiog tą savaitgalį, bus maloniai nustebinti labai plačia kultūrine įvairove: nuo „Skamba skamba kankliai“ iki tokio pašėlusio festivalio kaip „Pink Soup Fest“. Belieka džiaugtis, kad turime tokį didelį renginių pasirinkimą.
Be kita ko, ne tik didmiesčiuose – tai ir Obuolinės Anykščiuose, Žagarės vyšnių festivalis, Žiobrinės Jurbarke ar Stintų šventė Palangoje.
Patirti nauja
Atrodo, Lietuva atranda, kuo vilioti turistus. Bandėme juos patraukti tikinimais, kad esame drąsi šalis, paskui valstybės turizmo įvaizdžio šūkį pakeitėme į tezę, kad grožis yra tikrumas. Prieš porą metų „Go Vilnius“ humoristiniu reklaminiu filmuku „Expectations vs Reality“ (liet. Lūkesčiai ir realybė) siekė griauti stereotipus apie Lietuvą kaip apie nykią posovietinę šalį, tačiau tik sukėlė didžiulį pasipiktinimą, nes daug kam atrodė, kad tikslas priešingas.
Pagaliau Lietuva lyg ir bando atliepti, ko nori šiandienos turistas, o ne tai, ką ji norėtų jam įsiūlyti. Iš „Keliauk Lietuvoje“ pernai atlikto atvykstamojo turizmo tyrimo matyti, kad aštuoni iš dešimties respondentų sakė, kad pagrindiniai motyvai rinktis Lietuvą buvo noras paragauti lietuviškų valgių ir gėrimų, septyni iš dešimties čia keliavo norėdami geriau pažinti gamtą ir kultūrą. Keliautojams čia labiausiai patiko tai, kad maistas tikrai labai skanus, restoranai labai aukšto pasaulinio lygio, o kiekvienas regionas turi kulinarinių išskirtinumų. Toliau – gamtos ir kultūros objektų, muziejų lankymas, sveikatinimo paslaugos ir t. t.
Užsieniečius žavi mūsų nuostabi nepaliesta gamta, kad nėra aptvertų privačių ežerų, iš esmės pailsėti prie vandens galima bet kur, o vien ežerų yra apie 3 tūkst. Paslaugų įvairovė taip pat didžiulė: irklentės, skaidriadugnės valtys, baidarės, jėgos aitvarai.
Jie žavisi Vilniaus senamiesčiu, Kauno modernizmu, Kuršių nerija, be galo didelį įspūdį palieka Kryžių kalnas, užsieniečius domina mūsų kurortiniai miestai, sveikatinimo paslaugos su unikaliu holistiniu požiūriu, kur kiekvienam pritaikomas individualus gydymas. Tiesa, skirtingų šalių turistų prioritetai kiek skiriasi. Pavyzdžiui, turistams iš Izraelio prioritetas – sveikatinimo paslaugos, o italus kiek labiau nei kitus domina gurmaniški patyrimai.
Pasak J. Masiulienės, visame pasaulyje tendencijos dabar tos pačios: šiandieniniai turistai neapsiriboja vien tradicinėmis lankytinomis vietomis, o vis dažniau ieško unikalių patirčių ir įspūdžių. Jie vis dažniau atsisuka ten, kur mažesni srautai, mažiau numinta turistų, renkasi vykti ne kur, o kodėl, – renkasi ne objektą, ne geografiją, o jausmą, emociją ir norą. Pagrindinis kelionės tikslas – pailsėti ir patirti ką nors naujo. Todėl visoje Europoje vyksta ir regionų atgimimas. Nesvarbu, kad netgi infrastruktūra gali būti iki galo nesutvarkyta, bet jie keliauja ten, kur dar nebuvę, kur nėra minių turistų, kur gali pamatyti, patirti, išbandyti, paragauti ko nors naujo. „Mes nesame pigi ir pigių skrydžių šalis, kur atskrendama todėl, kad bilietas pigus, o paskui jau pažiūrėsi, ką čia veikti. Lietuvoje galima rasti visko, ko ieško šiandieninis turistas. O mūsų šalis daugeliui dar neatrasta, nepamatyta, neparagauta“, – įsitikinusi J. Masiulienė.
Lietuvoje galima rasti visko, ko ieško šiandieninis turistas.
Pasak jos, iš čia kyla ir dabartinė ilgalaikė komunikacijos strategija: Lietuva – quiet luxury šalis. Tai rami prabanga, kai turi galimybę basas ant liepto sėdėti, žmonių nesutikti, nes erdvės yra labai daug. Gali lankyti mūsų nacionalinius parkus, rinktis nakvoti gamtoje iš daugybės vietų, bet su visais patogumais, o jei nori atostogauti aktyviai – ir dviračių takai, ir žygiai, ir baidarės.
Pietų Europos šalims kasmet dūstant nuo masinio turizmo ir rekordinių karščių, „Keliauk Lietuvoje“ kviečia užsienio keliautojus šiemet atrasti kitokią vasarą Lietuvoje. Kampanija „Your Summer Sweet Spot“ Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Austrijoje pristato Lietuvą kaip tylios prabangos šalį – vietą, kurioje svečių laukia ne spūstys ir užterštas oras, o malonūs orai, gamtos artuma, autentiškos kultūrinės patirtys ir lėtesnis tempas.
Gastronominės vilionės
„Anksčiau turizmas buvo visiškai kultūrinis, o dabar labai svarbu ne tik pamatyti, bet ir ko nors paragauti, paliesti, patirti daugiau emocijų. Šia linkme tendencijos keičiasi visoje Europoje“, – permainas pastebi jau beveik ketvirtį amžiaus išvykstamojo, atvykstamojo ir vietinio turizmo srityje dirbanti „Kelionių laiko“ direktorė Ilona Jozėnienė.
Tad, pasakoja ji, turistai iš užsienio Lietuvoje dažniausiai apvažiuoja standartinius maršrutus po Vilnių, Kauną, juos domina įvairios šventės – Kaziuko mugė, festivaliai, bet paskui nori nueiti išgerti kavos su kokiu nors ypatingu desertu, paskanauti vietos patiekalų.
Taip pat ir lietuvaičiai. Vietinio turizmo kelionėse dabar žmonės nori ir padegustuoti to regiono maisto produktų, užsukti į ūkius. O išvažiavę, pavyzdžiui, į Italiją, be pažintinės programos visi nori aplankyti ir kokį sūrio ar aliejaus ūkį.
„Žinoma, kelionių programų standartas – muziejai, tokie kaip Luvras, Vatikano muziejus arba tokios įžymybės kaip Eifelio bokštas – visada turės paklausą, nes tai šalių vizitinė kortelė. Net tie, kam menas nelabai patinka, Paryžiuje vis tiek nueis į Luvrą pažiūrėti Monos Lizos. Tačiau anksčiau lietuvaičiai kur išvažiavę būtinai eidavo į visus muziejus, bažnyčias. Valgyti? Ne, sakydavo, mes sumuštinį susitepę, autobuse sukramtysime. Kavos? Oi ne, labai brangu. Dabar to nebeliko ir džiugina, kad žmonės labiau atsipalaidavę, gali daugiau sau leisti. Turizmas per skrandį taip pat labai svarbus“, – neabejoja I. Jozėnienė.
Gastronominio turizmo patirtys paskanina kiekvieną kelionę. Lietuvai patekus į prestižinio „Michelin“ gidą ją atranda ir pasaulio gurmanai. Birželio pradžioje trečią kartą bus paskelbti „Michelin“ įvertinimai.
J. Masiulienės įsitikinimu, tai neabejotinai atvėrė naujų galimybių. Nuo Prancūzijos iki Skandinavijos šalių žmonės, kurie keliauja ir kuriems patinka maistas, yra įsidiegę „Michelin Guide“ programėles, kuriose yra ir Lietuva, ir tie keliautojai čia atvyksta.
Mūsų restoranus vertina ne tik „Michelin“ – šiais metais ir kitas prestižinis gastronomijos pasaulio gidas „Falstaff“, patekome ir į dar vieno – prancūzų „Gault&Millau“ – akiratį.
Gastronomija tampa vis svarbesne priežastimi rinktis Lietuvą kaip kelionių kryptį. „Mūsų tikslas ir yra, kad atvyktų keliautojas, kuris nakvoja ilgiau, susirenka daugiau patirčių, palieka ir daugiau pinigų. Gastronomija neabejotinai prie to prisideda ir čia groja turbūt vienu iš pagrindinių smuikų. Organizuojame daug turų užsienio šalių žiniasklaidai ir po kiekvieno būna daug publikacijų apie Lietuvą, kur žavimasi mūsų restoranėliais, kavinukėmis, maisto kultūra. Tai neabejotinai prisideda prie Lietuvos žinomumo didinimo“, – neabejoja J. Masiulienė.
Išskirtiniai objektai
Žinoma, naujos tendencijos nesumenkina kultūrinio turizmo svarbos. Ar čia išnaudojame savo unikalumą? Pavyzdžiui, ar Kaunas išnaudojo savo šansą, kai laikinosios sostinės modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą?
J. Masiulienės vertinimu, Kaunas labai gerai atstovauja kultūros turizmui, „Kaunas IN“ komanda dirba šauniai, o labai stiprūs pamatai miesto žinomumui buvo padėti, kai Kaunas buvo Europos kultūros sostinė. Tam puikiai išnaudoti ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejiniai metai.
J. Masiulienė pasakoja, kad „Keliauk Lietuvoje“ kartu su „Skyscanner“ vykdytoje didžiulėje kampanijoje Jungtinės Karalystės rinkai kviečiant atvykti į Lietuvą didžiausias dėmesys buvo skiriamas Kaunui. „Skyscanner“ duomenų analizė rodė, kad Lietuva 2026 m. britams taps kryptimi numeris vienas, o miestas, kuris ypač gyvas ir patenka į geriausiųjų dešimtuką, yra Kaunas.
Lietuvą padeda atrasti ir mūsų šalyje atsirandantys nauji traukos objektai. „Keliauk Lietuvoje“ kasmet rengiamame nacionaliniame turizmo objektų konkurse, kuriame nugalėtojus renka visa tauta, Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs Štetlas“ pripažintas sėkmingiausiu 2025 m. turizmo projektu, prieš metus šį titulą laimėjo „Stasys Museum“ Panevėžyje. „Dingęs Štetlas“ pateko į 2026 m. gražiausių pasaulio muziejų sąrašą, kurį paskelbė tarptautiniai architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“. Tokie objektai pagyvina visą regioną.
Diktuojame madas
Vis dėlto ar jau galutinai atsikratėme šleifo, kad į Lietuvą vakariečiui verta važiuoti pažiūrėti išlikusių sovietmečio reliktų? Nors patys prieš porą metų šią temą pakaitinome reklaminiu filmuku ir retsykiais dar pasitaiko keliautojų įspūdžių, kur mėgaujamasi atrastais sovietiniais reliktais, iš tiesų mes su tuo nebesiejami.
„Atvykstamojo turizmo tyrimai rodo, kad keliautojai Lietuvą renkasi ne dėl to. Nei mes patys savęs nepristatome kaip posovietinės šalies, nei mus taip dar kas mato. Esame Šiaurės Europos valstybė, kuri užsienio keliautojų atrandama būtent dėl unikalumo ir autentiškumo. Jau labai seniai nusiplovėme posovietinės šalies vardą, juo labiau kad tokios ir neprimename“, – pabrėžia J. Masiulienė.
Mums tik reikia nustoti gėdytis ir bandyti būti Londonu ar Briuseliu, o būti tokiems, kokie esame, nes būtent dėl to žmonės čia ir atvyksta.
Užsienio turistų Lietuvoje skaičius stabiliai auga: pernai, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, jų sulaukėme per 1,2 mln., beveik 6 proc. daugiau nei 2024-aisiais, jie čia išleido per 1 mlrd. eurų. J. Masiulienė atkreipia dėmesį, kad iki karo Ukrainoje nemažai jų atvykdavo iš Baltarusijos ir Rusijos, dabar jų nėra, tad pritraukėme daug naujų keliautojų.
Mūsų privalumas, palyginti su kaimynėmis baltijietėmis, kad turime labai įvairių rinkų, su kuriomis dirbame. Daugiausia svečių sulaukiame iš Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės, tačiau labai sparčiai auga ir kitos rinkos – Belgijos, Skandinavijos šalių. Estų situacija sudėtingesnė dėl to, kad jie labai priklausomi nuo vienos užsienio rinkos – Suomijos.
Lietuvos savivertę labai sustiprino vieno didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjų „Lonely Planet“ pripažinimas – pernai Lietuvą paskelbė antra geriausia kelionių kryptimi pasaulyje ir geriausia Europoje kelionių kryptimi 2025-aisiais. Šiemet mūsų šalis pripažinta viena geriausių sveikatos turizmo krypčių pasaulyje – pelnė prestižinį „ITB Health Tourism Award 2025“ apdovanojimą.
„Viešėdamas Lietuvoje „Lonely Planet“ viceprezidentas Tomas Hallas mus dar labiau drąsino sakydamas, kad Lietuva yra nuostabi būtent tokia, kokia yra – su savo gamta, autentiškumu, kurį Vakarų Europa jau prarado. Mums tik reikia nustoti gėdytis ir bandyti būti Londonu ar Briuseliu, o būti tokiems, kokie esame, nes būtent dėl to žmonės čia ir atvyksta. Kartais mūsų šiaudinė klėtis turi milžinišką pranašumą prieš stiklo dangoraižį“, – sako J. Masiulienė.
Pasak jos, šiandien esame šalis, kuri jau diktuoja turizmo tendencijas. Lietuva – nuostabi šalis, kurią galima apvažiuoti, aplankyti, labai dinamiška ir šiuolaikinio keliautojo poreikius atitinkanti šalis. „Mūsų turizmo laukia šviesi ateitis. Tik mūsų bėda – dar trūksta žinomumo, matomumo pasaulyje. Kad jį padidintume, nuosekliai dirbame“, – sako J. Masiulienė.
I. Jozėnienė pripažįsta: patraukti keliautoją atvykti į Lietuvą nėra labai paprasta. Kone kas antras pasaulio keliautojas sako, kad tikrai nori nuvažiuoti į Paryžių arba į Romą. Tai kaip dukart du. Pas mus jie jau atvažiuoja žiūrėti, ko dar nematę, ne tiek konkretaus objekto, kiek visumos. Visų pirma juos stebina gamta, žaluma, jie važiuoja į pajūrį pamatyti jūros, kopų. Jiems įdomus kultūrinis palikimas, muziejai, lygiai taip pat domina maistas. Tačiau supraskime, kad tokios šalys kaip Prancūzija ar Italija turi viską – kalnus, jūrą, kultūrą, tad labai sunku tą turistą prisivilioti į Lietuvą.
Ko dar tam reikėtų? „Gal kokio nors ypatingo, netgi naujai sukurto labai didelio traukos objekto, kokio nors ypatingo muziejaus ar statinio, kuris viliotų visus – tiek jauną, tiek vyresnio amžiaus žmogų. Pavyzdžiui, Eifelio bokštas – juk jis nėra itin ypatingas, tačiau visiems reikia jį pamatyti. Jei Lietuvoje būtų toks objektas, kurį visiems reikia pamatyti, tikrai dar daugiau žmonių čia norėtų atvažiuoti“, – mano I. Jozėnienė.
Tačiau, atkreipia dėmesį J. Masiulienė, yra ir kita medalio pusė – labai greitai galima tapti tokia šalimi, kuri dėl perteklinio turizmo bus nepatogi gyventi pačiam gyventojui. Apie tai tarptautiniuose turizmo forumuose taip pat labai daug kalbama.
(be temos)
(be temos)
(be temos)