Eidami į parduotuvę maisto produktų, lenkai kartu prigriebti gali ir išgyvenimo kuprinę. Jomis nuo šiol prekiauja lietuviams gerai žinomas prekybos tinklas. Vienos kuprinės kaina – maždaug 28 eurai. Kuprinėje – žibintuvėlis, turintis SOS signalą, miegmaišis ir kiti ekstremalioms situacijoms reikalingi daiktai. Apskritai susidomėjimas jais Lenkijoje dabar itin išaugęs.

Tačiau Lietuvoje, atrodo, apie išgyvenimo kuprines susimąsto retas. Anot „Baltijos tyrimų“ apklausos, 7 iš 10-ies gyventojų apskritai neturi jokių atsargų ekstremalioms situacijoms. „Parduotuvės aplinkui, taip kad nėra problemų. Apie karą nėra ko čia galvot išvis“, – sakė pakalbintas gyventojas.

„Tėvai vaikus moko dviračiu važiuoti ir šalmą uždeda, nelaukia, kol atsitiks bėda, kol jis susižalos, kad iš to pasimokytų“, – pavyzdį, kaip reikėtų žvelgti ir į išgyvenimo kuprines, pateikė Civilinės saugos valdybos vyriausioji specialistė Loreta Naraškevičienė.

LNK stop kadras.

Didieji tinklai Lietuvoje bent kol kas išgyvenimo kuprinėmis neprekiauja. Tačiau internete sukomplektuotų krepšių jau galima įsigyti.

„Pradėjome ieškoti internete, gal būtų galima jau sukomplektuotą įsigyti, aišku, neradome, todėl sugalvojome pasiūlyti rinkai, – sakė tokią idėją įgyvendinančios internetinės parduotuvės „Krepsysx.lt“ partnerė Kristina Lašaitė. – Jaunimas nori, kad būtų sukomplektuota, gauti greitai ir jiems viskas tinka. Vyresnio amžiaus žmonės, matome tendenciją, kad galbūt pasirinks pigesnį krepšio variantą.“

„Po Ukrainos prezidento susitikimo su Donaldu Trumpu tikrai pajutome, kad šiek tiek atėjo daugiau žmonių“, – komentavo tokiam krepšiui reikiamomis priemonės prekiaujančio tinklo „Armijai ir civiliams“ vadybininkas Vytautas Gintilas.

Kas apsimoka labiau – pirkti sukomplektuotą ar susikomplektuoti pačiam? „Kaina atsirems į tai, kaip žmogus įsivertins savo išteklius. Daug ką galima susidėti iš daiktų, kuriuos turi namie, tikrai ne viską būtina įsigyti“, – sakė parduotuvės vadybininkas.

O štai jau paruoštas išgyvenimo krepšys atsieis maždaug 150 eurų. „Tikrai nusiperka, ir ne po vieną krepšį. Yra tokių, kuriems [...] nėra aktualu, tai jie ir neperka“, – teigė K. Lašaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tokia kuprinė svarbi ne tik karo, bet ir kitų ekstremalių situacijų atveju. Gali praversti net ilgam dingus elektrai.

„Nežino, ką su tuo krepšiu daryti, kur jį neštis – ar į darbą, ar pasilikti automobilyje, turėti namuose. Tai vienas iš klausimų, kurį dažniausiai gauname“, – kokių neaiškumų kyla pirkėjams, komentavo „Krepsysx.lt“ partnerė.

„Reikėtų pradėti krauti tą kuprinę, bandyti ją susikrauti, turėti tuos daiktus, nes gerai susikrauti ne taip jau ir paprasta, žinokite, jei būtų krūva daiktų ir reikėtų jums greitai čia ir dabar susidėti“, – tuo pasirūpinti iš anksto ragino Civilinės saugos valdybos vyriausioji specialistė.

LNK stop kadras.

Kiekvienam šeimos nariui rekomenduojama turėti savo išgyvenimo krepšį. „Ir vaikai gali turėti savo mažą kuprinę, kurioje gali neštis užkandį, vandens buteliuką, savo mėgstamą žaislą“, – sakė V. Gintilas.

Anot ekspertų, universalių rinkinių nėra, todėl aklai jų pirkti nerekomenduojama.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į kuprinės spalvą. „Ne kamufliažinė, kad būtų galima atskirti, kad tai yra civilis asmuo“, – paaiškino L. Naraškevičienė. Taip pat svarbu jų neperkrauti. Vyrų neturėtų viršyti 20 kg, moterų – 15 kg.

Taip pat rekomenduojama neeksperimentuoti su maistu, nuolat peržiūrėti, ar nesibaigė galiojimo terminas. „Kad tai nebūtų koks nors mums nepažintas, neragautas maistas. Ir taip jau ekstremali situacija ir dar turime kokių nors sveikatos problemų, neduok Dieve“, – papildė civilinės saugos specialistė. Keičiantis metų laikams reikia atkreipti dėmesį ir į drabužius. „Pasitikrinti kojines, ar kandys nesuvalgė“, – šypsosi V. Gintilas. Jeigu daiktai nauji, būtų gerai iš anksto išsiaiškinti, ar veikia tinkamai ir kaip jais naudotis.