„Išaiškėjo, kad daugiau negu trečdalis visų ES gyventojų išžaginimo, seksualinės prievartos atvejais yra linkę pateisinti kaltininkus ir įžiūrėti, kad auka yra kalta dėl to, kas įvyko“, – sako Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas dr. Algimantas Čepas.

Pasak Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktoriaus pavaduotojos Odetos Pušinaitytės, bijodamos būti pasmerktos ir patirti antrinę institucinę viktimizaciją, aukos vengia kreiptis dėl patirtos prievartos.

„Auka nukenčia dar kartą būtent apklausiama pareigūnų, teismo proceso metu, nes dar kartą išgyvena trauminius įvykius“, – sako O. Pušinaitytė.

Pasak ekspertų, Lietuvoje trūksta rimto požiūrio į seksualinę prievartą kaip į sunkų nusikaltimą.                   

„Nors Baudžiamasis kodeksas įtvirtina, kad tai yra sunkūs nusikaltimai, tačiau skiriamos tik minimalios laisvės atėmimo bausmės ir šias bylas, priešingai nei kitus sunkius nusikaltimus, nagrinėja apylinkių, o ne apygardos teismai“, – teisinį požiūrį į seksualinę prievartą aiškina A. Čepas.

Plačiau – laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.