Šiandien Viešojo saugumo tarnyba iškilminga rikiuote atsisveikina su 25 metus jai vadovavusiu generolu Sergejumi Madalovu. Likus dviem savaitėms iki generolo išėjimo į atsargą vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis staiga paskelbė apie pradėtą tyrimą dėl galimo tarnybos vado ir jo pavaduotojo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tiesa, vieši ministro pareiškimai jau sukėlė pagrįstų abejonių dėl tokio tyrimo objektyvumo.

Kai kurie galimo piktnaudžiavimo faktai, kuriais remiasi ministras, siekia dvidešimties ir daugiau metų istoriją. S.Skvernelis tikina šią informaciją gavęs vos prieš kelis mėnesius. Šešėlis mestas dėl tarnyboje dirbančių generolo ir jo pavaduotojo artimųjų.

"Kauno dienos" kalbintiems specialistams, užkliuvo, kad ministras apie esą skandalingus faktus prabilo, likus keletui dienų iki generolo pasitraukimo į atsargą. Kai kurie net atvirai prabilo, kad tai primena bandymą sumenkinti S.Madalovo nuopelnus.

Česlovas Jezerskas
Atsargos brigados generolas

Kada mes tai sužinojome? Sužinojome tada, kai vidaus reikalų ministras S.Skvernelis pareiškė, kad štai S.Madalovo pulke – nepotizmas, artimųjų ir giminaičių protegavimas į tam tikrus postus. Esą vienas kitą tempia, savus ir gimines įdarbina. Ir dar ministras pareiškė, kad štai dabar jie atliks tyrimą. Tai kaip po tokių ministro žodžių galima atlikti objektyvų tyrimą? Kaip galima atlikti tai objektyviai, kai kaltinimai jau pareikšti? Ministras pirma apkaltina, o kaip po to? Dukra pradėjo tarnauti 1991 m., žentas pradėjo – kaip kareivis, po to susipažino. Tai ką – jį reikėjo atleisti? Žmogų reikia pagerbti, išleisti į atsargą, o ne mėtytis galimais įtarimais. Tais 1991 m. mes buvo bendražygiai, bendraminčiai, vienas kitam padėjome. Jis padarė neįsivaizduojamai didelį darbą tuo metu. Tą Vidaus tarnybos 1-ąjį pulką jis padarė iš nieko.

Šiuo metu mes norime pritraukti į kariuomenę jaunimo, kviečiame būti karininkais, o iš kitos pusės leidžiama dar nesant konkrečių įrodymų apkaltinti Lietuvai atsidavusį žmogų. Apkaltino kaip moraliai nestabilų, netvirtą, savanaudį žmogų. Mes pasikalbėjome su kolegomis, atsargos karininkais ir norime išreikšti palaikymą generolui ir pasakyti, kad pirma reikia ištirti tokius dalykus ir tik tada kalbėti. O dabar pirma pasakė, koks jis, pasinaudojo tarnybine padėtimi, o dabar – atliks tyrimą. Negražiai atrodo. Nežinau, kodėl taip prabilta prieš pat generolo išėjimą į atsargą. Žinau tai, ką mačiau. Pažįstu tą žmogų, su kuriuo buvau esant sudėtingoms situacijoms tais 1991–1993 m., kai Lietuvoje dar buvo sovietų kariuomenė. Pažįstu S.Madalovą kaip patyrusį ir didelį nuoširdų Lietuvos patriotą.

Jis tikrai šiuos 25 metus sąžiningai tarnavo mūsų šaliai. Kitų niuansų aš nežinau, bet, kalbant apie tai, kas buvo paviešinta, tai tikrai negerai atrodo, o dėl ko tai daroma prie pat generolo išėjimą į atsargą – neįsivaizduoju. Reikia labai nemėgti žmogaus, jis turi būti labai nusikaltęs, kad šitaip būtų daroma. Jei taip būtų pasakęs koks nors ministro patarėjas, tai dar dar, tačiau tai pasakė pats ministras. Neabejoju, kad per paskutinę rikiuotę bus aiškiai matyti pagarba S.Madalovui. Mes specialiai važiuosime, kad pagerbtume tą žmogų, kai vyks paskutinė rikiuotė su S.Madalovu priešakyje, tam, kad pagerbtume tą žmogų.

Prof. hab. dr. Donatas Vasiliauskas

Aš prisimenu S.Madalovą kaip tvarkingą, rūpestingą žmogų. Jis man paliko labai gerą įspūdį. Asmeniškai jo nepažįstu, tačiau jis tikrinosi sveikatą mūsų klinikoje. Kalbėjomės apie tai, kad jis nesiekia ilgaamžiškumo, o nori kokybiškai nugyventi jam duotą atkarpą. Tai svarbu dėl vaikų, dėl anūkų, su kuriais kartu norisi ir į kalną įlipti, ir kitus vaikams rūpimus žaidimus pažaisti. Skaičiau "Kauno dienoje" apie pastebėjimus dėl S.Madalovo. Ne man juos vertinti, tačiau aš nematai nieko tragiško, kai vaikai dirba ten, kur ir jų tėvai. Savo profesijos žinių, įgūdžių perdavimas atžaloms tarp medikų yra labai populiarus. Aš pats investavau į savo sūnų ir sąmoningai jį kreipiau į kardiologiją.

Tokių pavyzdžių medicinoje yra labai daug ir labai daug pavyzdžių, kai garsių medikų vaikai pasiekė ne mažiau gerų rezultatų nei jų tėvai. Štai kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės ir politinis veikėjas habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Jurgis Brėdikis ir jos sūnus. Sūnus šiuo metu Floridoje yra vienas geriausių specialistų. Kupčinskų dinastija ir Lietuvos gydytojas gastroenterologas habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Limas Kupčinskas. Tokių pavyzdžių yra daugybė. Genuose jau perduodame vaikams dalelę savęs, o apčiuopiamų vaisių tai duoda tada, kai mūsų vaikai tampa savarankiški. Žodis pamoko, o pavyzdys patraukia. Štai tokia filosofija vadovaujasi daugelis. Tarp karininkų tokia filosofija yra ypač svarbi.

Stasys Žirgulis
Skulptorius

Lietuvoje mes pasiklydome tarp viešųjų ir privačių interesų, kurie primetami be prasmės ir padorumo. Įstatymai turi vadovautis protingumo kriterijais. Liūdna, kai į pensiją išeinantį žmogų, kuris buvo pasiruošęs galvą padėti už Lietuvą, mėginama užmesti kažkokiu purveliu. Jo užtarnautą padorumą stengiamasi apsukti kita puse ir pateikti kaip nepadorumą. Tiek visokiausių rimtų dalykų yra, kurių nematoma, o čia prireikė rasti problemos sprendimą štai tokiu būdu. Tai, jeigu pas mane dirbtų mano sūnus, ką, aš jam dvigubą atlyginimą mokėčiau? Ar ne naivu? Įstatymų leidėjai turėtų labai rimtai padirbėti ir tų viešųjų ir privačių interesų nekaišiotų, kur reikia ir kur nereikia.

Pirmiausia reikėtų įrodymų, kad tikrai kažkas ne taip, reikėtų atsakyti, ar už dyką tas atlyginimas yra mokamas. Čia juk ne vaistinė ir ne chirurgijos skyrius, į kurį atėjo dirbti žmogus iš gatvės, kuris negali tokio darbo dirbti. Mes užmiršome patriotizmą, užmiršome tuos žmones, kurie tikrai buvo pasiryžę už Lietuvą dėti galvas ir blaškomės nežinodami, kur keliaujame, nebesuprantame, kas yra emigracija, kas yra mūsų palikimas, nesuprantame, kas yra paveldas, mūsų tėvai ir kiti svarbūs dalykai. Kaip jaustis tam vaikui, kai dėl jo tėvo metami tokie kaltinimai. Pažiūrėkime, kas darosi savivaldybėse, Seime.

Nebijau sakyti, kad dalis Seimo bus sumaišę viešuosius ir privačius interesus. Rasime šimtus variantų. Prisiminkime Andrių Kubilių, Ireną Degutienę. Paskui tie triukšmeliai nurimo. Mes pasiklydome kelyje, nes smulkmenas iškeliame kaip  prioritetus ir užmirštame pagrindinį Lietuvos kelią. Tada, kai buvo sunkiausias periodas, kai rusų kariuomenė buvo dar Lietuvoje, kai galėjo bet kas įvykti, S.Madalovas buvo mūsų pusėje ir buvo pasiruošęs atiduoti gyvybę už mūsų šalį.

Vytautas Grigaravičius
Alytaus meras, buvęs generalinis komisaras

Su S.Madalovu mus sieja daugelio metų pažintis. Jis ir jo tarnyba padėjo užtikrinti viešąją tvarką miestuose ir mažuose miesteliuose. Mano akimis, S.Madalovo vidaus tarnybos pulkas, vėliau Viešojo saugumo tarnyba buvo patikimas partneris. Jeigu yra kokių nors pažeidimų, tai be jokios abejonės, juos reikia tirti. Etikos prasme, kai tai paskelbiama prieš pat atsargą, sunkiai vertinama. Mano prielaida būtų, kad tokius faktus praneša žmonės, pretendavę į tas pareigas, o ar buvo pažeidimai ar ne – čia jau ne mano kompetencija.