Apie pavasarinius išbandymus, evakuacijos planus ir gelbėtojų pasirengimą galimoms nelaimėms „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadas Renatas Požėla.
– Ar orų prognozė rodo, kad potvynio galima tikėtis jau netrukus?
– Taip. Kaip vakar kalbėjo Hidrometeorologijos tarnybos atstovė, šį savaitgalį, atsižvelgiant į tai, kad žiemos režimas po truputį pereina į pavasario režimą, galimas sniego tirpimas ir vandens lygio kilimas, todėl gali prasidėti procesai, susiję su potvyniu. Mūsų tarnyba tai vertina, tačiau, nepaisant raminančių prognozių, ruošiasi blogiausiems scenarijams. Tikėkimės, kad jų išvengsime.
– Kurios vietos Lietuvoje yra pavojingiausios tirpstant ledui?
– Problematiškiausios upės – Neris ir Nemunas, taip pat Šešupė, Nevėžis. Natūralu, kad šios upės teka pro tam tikrus miestus – Kauną, Kauno rajoną, Kėdainius, pamarį. Šiose vietovėse reikalingas prevencinis darbas ir pasirengimas galimam padarinių likvidavimui.
– Kokie jūsų projektuojami scenarijai ir kokį žmonių skaičių potvynis gali paveikti?
– Šiais laikais gamtos stichijos nėra visiškai naujas fenomenas. Matome, kad kiekvienais metais potvyniai kyla Vidurio ir Rytų Europoje, o šiuo metu nuo jų kenčia Lenkija.
Lietuvoje taip pat turime istorinių patirčių, esame dirbę ir suteikiant pagalbą užsienyje, vykstant į misijas.
Svarbiausias akcentas yra gyventojų informavimas. Tai darome nuosekliai, o mūsų tarnyba, koordinuodama veiksmus su kitomis institucijomis, numato pagrindines rizikos zonas ir telkia techniką, pajėgumus, įrangą ir viską, ko reikia, kad savalaikiai galėtume ateiti į pagalbą gyventojams.
Lygiagrečiai su tuo ėmėmės tam tikrų proaktyvių veiksmų, dirbdami su savivaldos institucijomis. Ir šiandien labai noriu pasidžiaugti – jau yra 33 savivaldybės, kurios yra aktyvavusios ekstremalių situacijų operacinius centrus ir iš esmės taip pat aktyviai įsitraukia į pasirengimą.
– Kokia technika paruošta?
– Paruošta plaukiojimo technika: valtys, kateriai, esame pasiruošę smėlio maišų. Dirbame su savivaldybėmis, su privačiu sektoriumi, kad jie taip pat galėtų ateiti į pagalbą, jeigu toks poreikis būtų, saugiam ledo ardymui.
Taip pat turime kranų, kurie galėtų nuo kranto, pasitelkę tam tikrus hidraulinius presus, ardyti ledą. Be to, esame parengę siurblius, kurie naudojami kiekvieną žiemą.
Mūsų pliusas – kad mūsų tarnybos pajėgumai yra išdėstyti visoje Lietuvoje.
– Žmogiškų pajėgumų netrūksta?
– Mūsų pliusas – kad mūsų tarnybos pajėgumai yra išdėstyti visoje Lietuvoje. Tarnyba maksimaliai mobilizuota, dirbame kartu su policija, pasieniečiais, Lietuvos kariuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Todėl, reikalui esant, tarnybos dirbs petys į petį, kaip ir per kitas ekstremalias situacijas.
– Ar iš gyventojų jaučiate nerimą?
– Taip, tai natūralu. Mūsų ir savivaldybių žmonės fiziškai lanko gyventojus, duoda vertingus patarimus, palieka lankstinukus su tam tikra informacija. Žinoma, nerimas jaučiamas, ypač tose vietose, kur tai nėra kasmetinis fenomenas, kaip, pavyzdžiui, Šilutė.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)