„Geopolitinė situacija ir nacionalinis saugumas yra labai svarbus, (...) ir šita privaloma karinė tarnyba yra tos gynybos neišvengiamas elementas. Ji turi ir gali keistis, ir kryptis, kurią pasiūlė Krašto apsaugos ministerija, yra gera“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Iš tiesų daugiau prognozuojamumo norėtųsi, kad atsirastų privalomos karinės tarnybos visoje sistemoje, tai kad ji trumpėja ir efektyvėja, manau, yra gerai, girdžiu, jog atsiranda ir realesnė galimybė įgyvendinti tą vadinamą alternatyvią tarnybą“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak jos, karo grėsmės atveju, reikalingi būtų ne tik žmonės, galintys kovoti ginklu, bet ir logistikos, ryšių specialistai, medikai.

„Ta ir tarnyba turi, žinoma, būti įvairesnė“, – sakė ji.

Pasak A. Armonaitės, jeigu reformoje bus atliepti efektyvumo, nuspėjamumo ir alternatyvų kriterijai, ją bus galima palaikyti.

Vis dėlto, pasak Laisvės partijos lyderės, Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, puikiai supranta, jog gintis privalo galėti visi gyventojai.

Iš tiesų daugiau prognozuojamumo norėtųsi, kad atsirastų privalomos karinės tarnybos visoje sistemoje, tai kad ji trumpėja ir efektyvėja, manau, yra gerai, girdžiu, jog atsiranda ir realesnė galimybė įgyvendinti tą vadinamą alternatyvią tarnybą.

„Privaloma karinė tarnyba yra vienas iš tos gynybos elementų“, – sakė ji.

Krašto apsaugos ministerija siūlo, kad šiuo metu galiojanti devynių mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio.

Planuojama, kad devynių mėnesių trukmės tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc. prievolininkų, o pusmečio trukmės tarnybą – nuo 35 iki 50 proc. prievolininkų.

Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis. Ši tarnyba gali vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18 – 21 metus vietoje dabartinių 18 – 23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18 – 38 metų amžiaus.

Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, galėtų tarnauti tris mėnesius. Tokių asmenų šaukiamojo amžiaus riba siektų iki 30 metų.

Šiais pokyčiais siekiama, kad kariuomenės aktyvųjį rezervą papildytų asmenys, kurių profesijos reikalingos ginkluotųjų pajėgų karo meto struktūrai.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu karo meto struktūrai užpildyti trūksta apie 2 tūkst. specialistų.

Dviejų mėnesių tarnybos trukmė nustatoma asmenims, neatitinkantiems sveikatos reikalavimų, bet vis tiek išreiškusiems norą tarnauti.

Ministerija anksčiau skelbė besitikinti, kad po pertvarkos 2030 metais aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas padidės iki maždaug 47 tūkstančių.

Ministerija taip pat anksčiau teigė, kad pokyčiai leis kas metus pašaukti 5 tūkst. karo prievolininkų vietoje dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pertvarkai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.