„Mano brolis buvo gamtos žmogus. Mėgo žvejybą, mišką. Mes labai džiaugiamės, kad galima pagaliau išbarstyti pelenus. Jis to labai norėjo“, – dalijosi Neringa, moteris, kuri atsisveikino su broliu išbarstydama šio pelenus į Nemuną.

Esą toks atsisveikinimas šiek tiek lengvesnis nei tradiciniai būdai.

„Gamtoje daug lengviau atsisveikinti. Tuo labiau, velionis pats to norėjo, tad paleisti jį lengviau. Ir visa ceremonija daug paprastesnė“, – pasakojo Neringa.

Šiemet Lietuvoje įteisintas pelenų barstymas vandenyse, kad žmonės nesavivaliautų ir pelenų nebarstytų bet kur.

Gamtoje daug lengviau atsisveikinti.

„Net iki įteisinimo žmonės tą darė. Susikūrė poreikis, tad nuspręsta pasižiūrėti, apibrėžti tam tikras ribas, kad viskas vyktų atsakingai“, – teigė aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.

Atsisveikinimo ceremonija išbarstant pelenus dažniausiai vyksta keliais etapais. Pirmiausia atsisveikinama gamtoje ar šarvojimo salėje. Vėliau iš laivo.

„Tai sprendžia tam tikras problemas, pavyzdžiui, kapinių vietos trūkumą. Po truputį, laikui bėgant, ši paslauga turėtų populiarėti“, – tvirtino „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.

Siekiant lengvesnio atsisveikinimo populiarėja ir gedulingi pietūs laivuose.

„Sulaukėm tokių užklausų su klausimu, ar galima išsinuomoti laivą. Tai netikėta, reiškia yra noras plaukti kartu ir atsisveikinti su artimuoju. O laivas didelis, tad apačioje žmonės gali pasidaryti paminėjimą prie arbatos“, – pasakojo „Birštono kruizo“ vadovas Mindaugas Žiedelis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Laidojimas pigiau

Įprastas laidojimas vidutiniškai kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Pelenus išbarstyti gerokai pigiau.

„Tokia paslauga kainuotų panašiai kaip tradicinis laidojimas, tik žmogus sutaupytų laidojimo vietai, duobės iškasimui skirtus pinigus“, – skaičiavo K. Jancevičiūtė.

Tiesa, pelenų barstyti bet kur negalima.

„Mirusiųjų pelenus galima išbarstyti jūroje ir upėse. Jūroje – ne arčiau kaip 5 m nuo kranto. Negalima to daryti urbanizuotose vietovėse. Jeigu šalia miestas, ten įrengti paplūdimiai, jei ten gyvena, renkasi pasivaikščioti miestiečiai, ten pelenus barstyti draudžiama“, – aiškino A. Žilinskienė.

Kremavimo paslauga Lietuvoje sparčiai populiarėja.

„Jau kelintą mėnesį 65 proc. Tas skaičius kremavimo vis auga, nežinia, kiek jis dar augs“, – sakė „Kapinių priežiūros“ vadovas Ričardas Čėsna.

Tačiau masiškai barstant pelenus, kaip daroma užsienyje, bene nebelieka gyvosios gamtos.

„Viskas ten yra išdegę“, – dalijosi patirtimi R. Čėsna.

Tuo tarpu aplinkosaugininkai ramina, kad žalos nei gyvūnams, nei augalams vandenyje padaroma nebus.

„Tai nėra dideli kiekiai ir tikrai nekenksminga. Barstoma nedidelė dalelė tų pelenų“, – tvirtino A. Žilinskienė.