Estijoje ir Latvijoje Rusiją kaip strateginę partnerę vertina atitinkamai 14 ir 15 procentų gyventojų, o Vengrijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje – trečdalis, rodo Slovakijoje įsikūrusios GLOBSEC 2022 metų tendencijų ataskaita.
„Remiantis 2022 metų GLOBSEC tendencijų ataskaita, tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, Vidurio ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lietuvą, labiau solidarizuojasi bei tapatinasi su Vakarais“, – rašoma Lietuvos vyriausybės, pasidalijusios ataskaitos informacija, pranešime.
Ataskaitoje skelbiama, jog pusė lietuvių šalies strateginėmis partnerėmis laiko JAV (61 proc.) ir Vokietiją (49 proc). Tuo metu Kiniją grėsme laiko 43 proc. lietuvių, 9 proc. – JAV.
74 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog Rusija įsiveržė į Ukrainą, o 9 proc. mano, jog Vakarai išprovokavo Rusiją.
82 proc. lietuvių pritaria, kad gindama savo šalį vykstant Rusijos invazijai, Ukraina taip pat kovoja už demokratiją Europoje.
Pozityviai vertinančių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Lietuvoje per metus sumažėjo perpus – nuo 13 proc. pernai iki 6 proc. šiais metais. Estijoje tokių gyventojų šiemet yra 22 proc., Latvijoje – 14 proc. Prieš metus Rusijos prezidentą pozityviai vertino maždaug trečdalis latvių ir estų.
38 proc. lietuvių mano, kad Rusija nesustos Ukrainoje, ji užpuls ir kitas Europos šalis. Taip mano pusė estų ir trečdalis latvių.
Scanpix nuotr.
Palaiko ES ir NATO narystę
Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų pritaria narystei NATO ir Europos Sąjungoje (ES), tačiau 9 proc. laiko ES grėsme jų tapatybei ir vertybėms.
Šių metų GLOBSEC tendencijų ataskaita rodo, kad Lietuvos gyventojai neabejoja dėl savo šalies geopolitinės krypties: 57 proc. jų pritaria, kad Lietuva būtų Vakarų dalimi, o 88 proc. palaiko narystę ES ir NATO. Šiais atžvilgiais Lietuva yra viena iš Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderių.
Estijoje Vakarų geopolitinei krypčiai pritaria 54 proc, Latvijoje – 49 proc. gyventojų, rodo apklausa, o narystę ES ir NATO atitinkamai šiose šalyse palaiko 74 proc. ir 84 proc. piliečių. Įžvelgiančių grėsmių dėl narystės ES Latvijoje yra tiek pat, kaip ir Lietuvoje, o Estijoje – 17 proc.
88 proc. lietuvių balsuotų už pasilikimą ES ir NATO. Be to, per pastaruosius metus pritarimas demokratijai kaip valdymo sistemai Lietuvoje išaugo labiausiai – nuo 70 iki 79 proc.
44 proc. Vidurio ir Rytų europiečių išreiškia paramą Vakarų geopolitinei orientacijai. Per metus palaikančių šią kryptį pagausėjo septyniais procentiniais punktais. Anot ataskaitos rengėjų, tai aukščiausias rezultatas nuo 2016 metų, kai pradėta vykdyti apklausa.
GLOBSEC yra nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, siekianti didinti saugumą, gerovę ir tvarumą Europoje ir visame pasaulyje.
Ataskaita remiasi šių metų kovą devyniose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje – vykdyta apklausa.
Reprezentatyviose apklausose kiekvienoje šalyje apklausta po tūkstantį respondentų, iš viso – 9 tūkst. Jie apklausti naudojant atsitiktinę atranką kompiuteriniu būdu interviu telefonu.
