Ketvirtadienį Seimas priėmė tai numatančias Atmintinų dienų įstatymo pataisas. Jas palaikė 98 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, du balsuojant susilaikė.

2016-aisiais nevyriausybinių organizacijų iniciatyva skirtingose pasaulio šalyse pradėta minėti Pasaulinė mamų psichinės sveikatos diena.

Seimo narė Rūta Miliūtė, kuri inicijavo šios dienos įtraukimą į atmintinų dienų sąrašą, tikina, kad viena iš penkių pagimdžiusių moterų susiduria su rizika susirgti pogimdyvine depresija. Manoma, kad daugiau nei 75 proc. atvejų pogimdyvinės depresijos atvejų lieka nediagnozuoti, nes moterys nesikreipia pagalbos.

Rugsėjo 14-oji pasirinkta minėti Vilko vaikų atminimą, nes buvę Rytprūsių krašto vokiečių vaikai 1991 m. rugsėjo 14 d. pirmą kartą organizavo susitikimą Klaipėdoje, o vėliau kreipėsi dėl bendrijos „Edelweiss“ įregistravimo.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė, pateikdama Seimui siūlymą dėl Vilko vaikų atminimo dienos, yra sakiusi, kad minėjimas prisidės prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo, mokslinių tyrimų, padės stiprinti bendradarbiavimą su Vokietija.

Vilko vaikai Lietuvos atminties kultūroje atpažįstami kaip nepilnamečiai vaikai, kurie Antrojo pasaulinio karo pabaigos ar pokario metais dėl bado pėsčiomis, vežimais ir prekiniais traukiniais pasiekė sovietų okupuotą Lietuvą, ieškant maisto ir prieglobsčio.

Rytprūsių krašto vokiečių vaikų sovietų Lietuvoje galėjo būti nuo 6 iki 8 tūkstančių.