Įstaigos duomenimis, įvertinus 2018–2020 metų pusšimtį savivaldybės lygio ir keturių valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų paskelbimą, nustatyta, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas dviem atvejais iš keturių neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Valstybės kontrolės teigimu, 2018-aisiais Vyriausybė nepaskelbė ekstremaliosios situacijos dėl afrikinio kiaulių maro židinių, nors ją buvo paskelbusios penkios savivaldybės, o 2020-ųjų vasarį buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl COVID-19 epidemijos plitimo, nors Civilinės saugos įstatyme nenumatyta galimybė skelbti ekstremaliąją situaciją dėl epidemijos plitimo.

„Priimant sprendimus dėl teisinių režimų ir jų metu taikomų apribojimų, padedančių suvaldyti grėsmes ir pavojus, turi būti laikomasi įstatymo viršenybės principo“, – rašoma audito ataskaitoje.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijai yra pavesta vertinti institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir imtis priemonių jam gerinti. Tačiau, anot Valstybės kontrolės, komisija „pakankamų priemonių nesiėmė“.

„2019 metų siūlymuose gerinti pasirengimą nenurodytos konkrečios institucijos, kurioms jie skirti, ir jų įgyvendinimo terminai. 2021 metais pasirengimo nevertino ir siūlymų nepateikė“, – teigiama dokumente.

Dešimtmetį nepaskirta atsakinga institucija

2010-aisiais Europos Komisija rekomendavo paskirti instituciją, atsakingą už Nacionalinės rizikos analizės atlikimo koordinavimą, tačiau Lietuvoje tokia institucija nėra paskirta.

Valstybės kontrolė nustatė, kad 2013 metais Nacionalinės rizikos analizės rengimą, o 2015 ir 2018 metais jos patikslinimą koordinavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nors ši funkcija jam teisės aktais nėra nustatyta.

Nenustačius kriterijų arba sąlygų nesudaromos galimybės tinkamai identifikuoti krizinę situaciją, ją konstatuoti ir pasirengti jos valdymui.

„Lietuvoje nėra šios analizės atlikimo metodikos, modelio ar metodų, kurie būtų pritaikyti šalies poreikiams ir valdymo struktūroms, kaip rekomenduoja Europos Komisija“, – nurodoma ataskaitoje.

„Nepaskyrus Nacionalinės rizikos analizės atlikimą koordinuojančio subjekto ir nesant jos atlikimo metodikos, modelio ar metodų, gali būti neidentifikuoti valstybės mastu visi didelės ir labai didelės rizikos pavojai ir tinkamai suplanuoti jiems valdymo veiksmai ir priemonės Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane“, – teigiama joje.

Nelygios sąlygos

Audito metu taip pat konstatuota, kad nėra nustatytų aiškių kriterijų arba sąlygų, kuriomis remiantis būtų galima identifikuoti krizines situacijas.

„Vyriausybė planuoja parengti ir priimti Civilinės saugos įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, nustatančius pasirinkto bendro ekstremaliosios situacijos ir krizių valdymo modelio teisinį reglamentavimą. Nenustačius kriterijų arba sąlygų nesudaromos galimybės tinkamai identifikuoti krizinę situaciją, ją konstatuoti ir pasirengti jos valdymui“, – informuoja Valstybės kontrolė.

„Teisės aktuose nėra numatytas ekstremaliosios situacijos galiojimo įvertinimo procesas, tai yra, ar faktinė situacija atitinka šios situacijos paskelbimo sąlygas ir kriterijus. Neįvertinus jos tolesnio veikimo būtinumo grėsmėms suvaldyti ir padariniams šalinti, ji gali būti tęsiama nepagrįstai“, – priduria ji.

Įstaiga atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nustatyti ekstremaliųjų įvykių kriterijai ir jų vertinimo dydžiai ne visoms savivaldybėms sudaro sąlygas paskelbti ekstremaliąją situaciją.

Pavyzdžiui, ekstremalioji situacija dėl nuotekų šalinimo nutraukimo arba dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo gali būti skelbiama, kai šių paslaugų teikimas nutraukiamas daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, nors 18 savivaldybių gyvena mažiau gyventojų.

„Nepaskelbus savivaldybėje ekstremaliosios situacijos, padariniams šalinti negalės pasitelkti jos valdymui reikalingų papildomų išteklių, priimti svarbius sprendimus dėl gyventojų apsaugos organizavimo“, – nurodoma ataskaitoje.

Valstybės kontrolė rekomenduoja patikslinti koordinuojančių institucijų atsakomybes, numatyti Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano atnaujinimo ir peržiūros procesus, reglamentuoti ekstremalios situacijos galiojimo įvertinimą, leidžiantį nustatyti, ar faktinė situacija vis dar atitinka paskelbimo sąlygas ir kriterijus.