Apie tai plačiau pasakojo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
– Kokią situaciją matote šiandien? Daugėja, mažėja ar situacija stabiliai ta pati?
– Iš tikrųjų paskutiniu laikotarpiu, paskutines dvi savaites, matome skaičiuose tam tikrą pakilimą. Jis daugmaž koreliuoja su praėjusių metų gruodžio mėnesiu. Lyginant su vasariu ar su sausiu, tas kilimas yra apie 50 procentų. Tai iš tikrųjų skaičiai augantys ir tas nerimas niekur nedingsta.
– Bet ar daugėja tų balionų, o gal gerėja mūsų galimybės juos pamatyti? Ir kai juos pamatome, ką tai keičia?
– Galimybės, sakyčiau, labai panašios, kaip ir buvo prieš keletą mėnesių. Čia didelių pokyčių nėra. Faktiškai matome didžiąją dalį jų, nes, aišku, priklauso nuo oro sąlygų, aukščio ir kitų dalykų. Bet iš esmės vienintelė išliekanti problema yra jų neutralizavimas ir neutralizavimas tokiose vietovėse, kur tai yra saugu padaryti, bei tokiame aukštyje, kad oro sąlygos leistų – drėgmės lygis ir visi kiti parametrai yra labai svarbūs.
– Vyriausybė vėl kviečia verslą jungtis, rasti tuos sprendimus. Tai, kaip suprantu, šiandien dar tokių konkrečių sprendimų neturime, bet kiti sako: „Yra tokie sprendimai, gal pigiau juos tiesiog nusipirkti?“
– Iš tikrųjų tokių sprendimų nėra, nes testavimas vyksta nuolat. Mūsų kariuomenė, kiek bendraujame, kiekvieną savaitę atlieka bandymus ir įvairiausias technologijas bando mūsų oro sąlygomis, nes jos yra išskirtinės. Kaip ir minėjau, dėl to, kad tie objektai skrenda labai aukštai, yra didelis drėgmės kiekis, oro skirtumai, temperatūra ir panašūs dalykai – tai labai apsunkina neutralizavimą. Tokių efektyvių priemonių, kad galėtume pasakyti, jog bet kokiame aukštyje galime neutralizuoti tokį balioną saugioje vietoje, nėra. Tai irgi labai svarbu, nes kai jis leidžiasi kažkur vietovėje, kur yra gyvenamosios teritorijos, tai galima padaryti kad ir šiandien. Bet klausimas – koks efektas ir koks būtų šalutinis poveikis gyventojams arba kritinei infrastruktūrai? Taigi pats neutralizavimas nėra didelis klausimas – klausimas yra, kokiame aukštyje tai galime padaryti ir kokiomis oro sąlygomis.
– Be kontrabandinių balionų turime ir kovinius dronus, kurie jau ne tik įskrenda, bet net nukrenta ir sprogsta. O kaip tvarkysimės su tuo?
– Situacija analogiška, bet čia turbūt didesnė problema yra pastebėjimas. Kai turėjome praeitos savaitės incidentą, dėl labai žemo aukščio radarai nesugebėjo to objekto aptikti. Situacija mūsų kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje – buvo kiek kitokia, nes aukštis buvo kelis kartus didesnis, todėl radarai galėjo užfiksuoti. Štai ir įspėjimai buvo gyventojams ir panašūs dalykai. Tai labai priklauso nuo to, kaip gebame tam tikrame aukštyje užfiksuoti šiuos objektus ir tada jau atitinkamai reaguoti.
– Bet jeigu tokius dronus užfiksuotumėte Lietuvoje, keltumėte oro pavojų?
– Taip, tai būtų oro pavojus. Būtų automatinis ryšys tarp mūsų karinių oro pajėgų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Tas signalas mūsų gyventojams būtų išsiųstas nedelsiant. Įvertinus grėsmę ir teritoriją, tai nebūtų visoje Lietuvoje, greičiausiai, kaip kad mūsų kaimynai estai padarė praeitą savaitę. Reikėtų labai tiksliai įvertinti efektus, nuotolius ir panašiai, ir tada tas įspėjimas gyventojams būtų išplatintas.
– Bet šiandien priemonių kovoti su tais koviniais dronais neturime? Ar turime brangias raketas?
– Turime raketas, oro policijos misiją, mūsų oro gynybos batalioną ir kitas priemones. Šitoje vietoje dėl neutralizavimo tokio objekto, kuris kelia grėsmę ir yra įtarimas, kad gali būti gabenamas sprogmuo, neutralizavimo klausimo dėl priemonių trūkumo nėra. Čia yra tik aptikimo klausimas.
– Migrantai, kurių, matome, irgi daugėja. Ar jie gali vėl pakartoti migrantų krizę, kokią turėjome prieš keletą metų?
– Ne, manyčiau, tokio potencialo nėra. Skaičiai yra gerokai mažesni nei prieš keletą metų. Bet tendencija šiek tiek neraminanti, nes per paskutinį mėnesį, lyginant šių metų kovą su praėjusių metų kovu, turime augimą apie 50 procentų. Tačiau tai nėra dideli skaičiai – kalbame apie 100 ar 150 žmonių per mėnesį. Anksčiau per dieną būdavo keli šimtai. Bet tendencijos neramina, nes augimas yra pas mus, Latvijoje taip pat, o didžiulis kritimas – kaimyninėje Lenkijoje. Tai rodo, kad tai yra hibridinė ataka, kad migrantų srautai, balionų skaičius ir panašiai yra koordinuojama operacija ir nukreipiama į konkrečią valstybę, siekiant paveikti sprendimų priėmimo procesus.
Naujausi komentarai