– Sveiki, Adomai. Ar ne per anksti stabdote šildymo sezoną? Naktimis juk prognozuojama netgi neigiama oro temperatūra...

– Na, natūralu, kad imame vidutinę oro temperatūrą; yra specialistai, kurie atlieka tokias analizes. Taigi, iš jų analizių matome, kad vakar, t. y. balandžio 25 dieną atjungti šildymą buvo optimaliausia. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieni namų savininkai patys sprendžia, kada šildymą išsijungti ar įsijungti. Tereikia surinkti daugiau nei pusės konkretaus namo gyventojų sutikimų, kad bendrijos vadovo iniciatyva šildymas būtų įjungtas ar išjungtas.

Tad tie gyventojai, kuriems yra šalčiau, savo noru gali kreiptis į savo miesto šilumos tinklus, kad šie vėl įjungtų šildymą.

– O ar realiai pasitaiko tokių gyventojų?

– Natūralu, kad jų atsiranda, tačiau tas procentas labai mažas. Žmonės linkę daugiau pasiskųsti, bet prie veiksmų neprieina.

– Šis šildymo sezonas, ne paslaptis, Vilniui buvo rekordinis. Kiek vilniečiai šią žiemą už šilumą sumokėjo daugiau, lyginant su praėjusiais metais?

– Šilumos kainos pagrindinė dedamoji yra kuras. Kaip pavyzdys, praėjusį šildymo sezoną už dujas įmonė mokėjo penkis kartus mažiau nei šį šildymo sezoną, už biokurą – dukart mažiau. Tad visi šie kaštai ir susidėjo į padidėjusias kainas gyventojams.

Žmonės linkę daugiau pasiskųsti, bet prie veiksmų neprieina.

– Tačiau ar yra piniginė to išraiška? Kažkokius skaičius galite įvardyti?

– Na matote, tai yra labai individualu ir pagal namus, ir pagal namo energetinį efektyvumą, ir pagal oro temperatūrą, nes ši žiema buvo šiltesnė nei praėjusioji. Štai kodėl mes taip paprastai  negalime lyginti šių ir praėjusių metų.

– Tikrai taip, nes pernai žiema juk buvo itin šalta…

– Tikrai taip. Juk vieniems gyventojams sąskaitos už šildymą išaugo 30 proc., kitiems – 50. Taigi, natūralu, kad jei šiemet būtų buvusi labai šalta žiema, mokėti būtų tekę dar daugiau…

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Sakykite, ar paaugus kainoms, nepadidėjo skolininkų?

– Ne, žiūrint iš įmonių perspektyvos, delsimo apmokėti sąskaitas nebuvo. Šiuo atveju už tai norėčiau jiems ir padėkoti (šypteli). Kita vertus, greičiausiai suveikė ir valstybės kompensaciniai mechanizmai, kurie buvo pritaikyti.

Deja, bet matome – kitam šildymo sezonui pilnu pajėgumu biokuro blokas tikrai neveiks. Tad kertinio lūžio kainos dedamoji neįvyks.

– Kaip bebūtų, šį šildymo sezoną jau išgyvenome, tačiau ką darysime dėl kito?

– Visų pirma, savivaldybė iš savo pusės laukia, kada pilnu pajėgumu bus paleista Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurią vysto „Ignitis“ grupė. Deja, matome – kitam šildymo sezonui pilnu pajėgumu biokuro blokas tikrai neveiks. Tad kertinio lūžio kainos dedamoji neįvyks.

Kai Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės dirbti pilnu pajėgumu, daugiau nei 90 proc. poreikio mes galėsime dengtis biokuru ir nebebūsime priklausomi nuo vienos rūšies kuro.

Iš tokių konkrečių veiksmų, ką esame suplanavę ateinantį šaltąjį sezoną – padidintas  Vilniaus kogeneracinės jėgainės blokas. Jis degina atliekas. Tokiu būdu mes galėsime sudeginti daugiau atliekų, kas reiškia sumažėjusį dujų kiekį ir mažesnes šildymo kainas.

Taip pat savivaldybė artimiausiu metu pristatys šilumos punktų atnaujinimo planą ir siūlys gyventojams sprendimą, kaip pagerinti namo energetinį efektyvumą.

– Kiek pajėgi bus kogeneracinė elektrinė pilnu pajėgumu atlaikyti sekantį šildymo sezoną? Nes bent jau kol kas Vilnius skelbia, jog visiškai atsisakyti dujų planuoja tik 2030-aisiais…

– Planuojame, kad kai Vilniaus jėgainė dirbs pilnu pajėgumu, mes galėsime nuo 90 iki 100 proc. padengti savo poreikius biokuru. Tačiau visada viskas priklauso nuo to, kokio šaltumo bus žiema. Esant ypatingiems šalčiams, mums tikrai prireiks ir dujų.