Anot centro, 2023–2024 metais tvarkant bažnyčią atlikti konservavimo, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo, remonto darbai, taip pat ant stogo sumontuota nuo kritulių pastatą sauganti ilgaamžė plieninė skarda.

Taip pat restauruoti bažnyčios bokšteliai su kryžiais, pagrindinio šiaurės pusės fasado medinis frontonas.

„Kiti darbai: sutvarkyta bažnyčios elektros instaliacija ir apšvietimas, įrengtos apsauginės priemonės: žaibosauga, priešgaisrinė signalizacija, apsauginė signalizacija“, – pranešime cituojamas Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas Zigmas Arcišauskas.

Tvarkybos darbai finansuoti Kultūros ministerijos administruojamos paveldotvarkos programos lėšomis, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos lėšomis. Prie tvarkybos darbų finansavimo prisidėjo ir akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“.

Atliktų tvarkybos darbų vertė – 190 tūkst. eurų.

Anot centro, 1785 metais Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas dovanojo Židikus iki tol miestelį valdžiusiam Žemaitijos kaštelionui Antanui Gelgaudui. 1819 metais jo sūnaus, dvarininko Mykolo Gelgaudo lėšomis senosios medinės bažnyčios vietoje pradėta statyti dabartinė mūrinė. Jos stogas dengtas šiaudais, šiaurinėje pusėje buvo didelis medinis kupolas (bokštas).

1824-aisiais miestelyje kilus gaisrui sudegė altarijos sodyba, špitolė, varpinė, susilydė varpai, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiais metais imtasi bažnyčią tvarkyti, šie darbai buvo tęsiami ir vėliau.

Suremontuotą ir išpuoštą bažnyčią 1862 metais konsekravo vyskupas Motiejus Valančius.

1940-1944 metais tuometinis klebonas Vaclovas Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, kuri sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Tuo metu bažnyčios pastatas šiuo laikotarpiu išlaikė savo pagrindinę paskirtį.