Tą dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje susirinkę intelektualai, mokslininkai, menininkai ir visuomenės veikėjai išrinko 35 iniciatyvinės grupės narius. Jų tikslas buvo koordinuoti įvairių visuomeninių klubų veiklą ir siekti didesnių politinių bei visuomeninių permainų tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Nors iš pradžių Sąjūdis deklaravo paramą pertvarkai, netrukus jis tapo svarbiausia Lietuvos laisvės siekio jėga.
Jau netrukus po įkūrimo Sąjūdis pradėjo organizuoti masinius mitingus, kurie sutraukdavo dešimtis tūkstančių žmonių. Judėjimas skatino puoselėti lietuvių kalbą, istoriją, kultūrą ir vis garsiau kalbėjo apie valstybės savarankiškumą. Vienu ryškiausių Sąjūdžio lyderių tapo profesorius Vytautas Landsbergis, vėliau vadovavęs Aukščiausiajai Tarybai atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Sąjūdžio veikla reikšmingai prisidėjo prie istorinių įvykių, pakeitusių Baltijos šalių likimą. 1989 metais buvo surengtas Baltijos kelias – taiki akcija, kurios metu apie du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis į gyvą grandinę. O 1990 metų kovo 11-ąją Lietuva pirmoji iš Sovietų Sąjungos respublikų paskelbė atkurianti nepriklausomybę.
Šiandien Sąjūdžio diena primena apie pilietinės visuomenės galią, vienybę ir žmonių ryžtą siekti laisvės. Tai svarbi proga prisiminti tuos, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo ir istorinių permainų.
Naujausi komentarai