„Kauno dienos“ bendruomenė yra nuostabi. Jau daug dešimtmečių Kaune turbūt nėra įvykio, kuris praslystų pro budrias dienraščio skaitytojų akis. „Kauno dienos“ draugai ne tik praneša apie įvykius, bet ir komentuoja žurnalistų rašinius, siūlo savo temas ir pašnekovus. Drąsiai galima sakyti, kad „Kauno dienos“ skaitytojai – tai tie pilietiški, socialiai aktyvūs žmonės, kurių reikia, kad Lietuva pagaliau atsikratytų sovietinio mentaliteto ir taptų kuriančia, o ne niurzgančia ir atgal besigręžiojančia tauta.

Tenka pripažinti, kad ši bendruomenė pastaraisiais metais nukraujavo – dalis buvusių „Kauno dienos“ skaitytojų emigravo. Kaunas per penkerius metus neteko 55 tūkst. į užsienį emigravusių miestiečių. O kiek dar suviliotų pelningesnio darbo ar karjeros galimybių persikraustė į Vilnių! Vis dėlto neteko patirti, kad kuris jų gėdytųsi, jog yra gimęs Kaune. Gimtajame mieste daug šiltesni žmonių tarpusavio santykiai, čia daug geriau išplėtota transporto sistema, nėra ne tik didelių spūsčių, bet ir sekinančio beprotiško dienos tempo, lengviau vaikui rasti darželį, pigiau kainuoja pietūs kavinėje ar kirpėjos paslaugos – šiuos mūsų miesto privalumus ne kartą teko girdėti bendraujant su sostinėje gyvenančiais buvusiais kauniečiais.

Gausiai skaitomos ir komentuojamos kaunietiškos aktualijos portale kaunodiena.lt liudija, kad gimtasis miestas rūpi ir užsienio šalyse gyvenantiems kauniečiams. Matyt, tikro kauniečio mentalitete amžiams užkoduotas pasididžiavimas gimtuoju miestu, dėmesys dabarties aktualijoms, rūpinimasis jo ateitimi. Be to, globalizacijos ir technologijų amžiuje jau darosi nebesvarbu, kad pats fiziškai nematai, kaip vasaros vakarais smagiai šurmuliuoja Kauno senamiesčio gatvės ar kiek krepšinio sirgalių šį kartą susirinko į „Žalgirio“ komandos varžybas Kauno „Žalgirio“ arenoje – visa tai gali patirti įsijungęs kompiuterį.

Tikras kaunietis nėra abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Tokia jau daug metų yra ir „Kauno diena“, šiuo nauju vardu atgimusi visos Lietuvos atgimimo metais. Dienraščio žurnalistai su kitais kauniečiais stovėjo Sąjūdžio mitinguose, Baltijos kelyje, budėjo prie svarbiausių Kauno pastatų 1991-ųjų Sausio įvykių dienomis. Nuslūgus laisvės euforijai „Kauno diena“ atsigręžė į kauniečių kasdienybę: tapo, ko gero, akyliausiais visoje Lietuvoje Kauno valdžios darbo kontrolieriais, išnarpliojo ne vieną aferą, padėjo – neperdedant – tūkstančiams kauniečių išspręsti jų buitines ir socialines problemas.

Dabar „Kauno dienos“ laukia nauji iššūkiai. Keičiantis skaitytojų įpročiams, žaibišku greičiu tobulėjant technologijoms, dienraščiams atsiranda ir naujų galimybių, ir naujų galvosūkių. Kaip savo turinį vizualiai pritaikyti naujai skaitytojų kartai, kuri žodį supranta per vaizdą? Kaip pasiekti emigravusius skaitytojus, kurie buvo įpratę prenumeruoti popierinę dienraščio versiją? Tikiu, kad „Kauno diena“ išspręs šiuos galvosūkius, o kauniečiai ir toliau kalbėdamiesi ne kartą kartos: „Kauno dienoje“ skaičiau...

Po dvejų metų pertraukos vėl sugrįžusi į Kauną, savo gimtąjį miestą, ir į „Kauno dieną“, kurioje prasidėjo mano, žurnalistės, karjera, kurioje perėjau visus darbo redakcijoje laiptelius, primenu gal kiek primirštą dienraščio šūkį: laikai keičiasi, „Kauno diena“ lieka. Būkime kartu. Kurkime „Kauno dieną“ kartu. Iki pasimatymo kasryt.