„Rečiau užfiksuojami lęšiškieji ir banguotieji debesys. Tokie dažniau pastebimi kalnuotuose regionuose, tačiau būna ir kitur“, – feisbuke rašė meteorologas.
Jis aiškino, kad tokios bangelės formuojasi, kai skirtinguose atmosferos sluoksniuose pučia nevienodo stiprumo vėjas ir „pašiaušia“ ramesnio oro sluoksnį.
Vienur oras leidžiasi, kitur kyla. Taip pasirodo debesys (susikondensuoja drėgmė), o kitur susidaro sausas oro intarpas ir susikondensavusios drėgmės (debesų) nėra. Šiuo atveju iki 1,5 km aukščio vėjas buvo silpnas, tačiau nuo maždaug 2–2,5 km – daug stipresnis.
„Ne visi žino, kad banguoja ne tik ežerai ar jūros, bet ir atmosfera, tik bangavimas joje sunkiau pastebimas“, – pasakojo G. Valaika.
Danguje buvo pastebėti ir lęšiškieji debesys, jie užfiksuoti Skuodo apylinkėse. Anot meteorologo, jie irgi dažniau stebimi kalnuotose vietovėse, bet būna ir lygumų kraštuose.
Naujausi komentarai