- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene.
– Iš tiesų, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, situacija šiuo metu yra tokia, kad visuomenės senėjimas sąlygoja pokyčius tame, jog darbdaviai kiek įmanoma labiau ir ilgiau stengiasi išlaikyti darbuotojus savo įmonėse. Tai jeigu mes anksčiau kalbėdavome, kad ieškoma su darbo patirtimi, amžius geriausiai iki 30 m., tai šiandien to nebėra. Nors nuogąstavimas, kad vyresnio amžiaus žmogus sudėtingiau prisitaikys įmonėje vis dar liko.
– Tai kaip iš tikrųjų yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jeigu jūs sakote, kad visoje bendrijoje darbdaviai stengiasi kuo ilgiau išsaugoti savo darbuotojus? Bet gal, jeigu tai yra kažkokia pažangi, ekonomiškai stipri šalis, ten tokių problemų nėra?
– Turiu pasakyti, kad senosios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Austrija, Danija, Švedija, ši problema nėra tokia ryški, nes šios šalys jau kurį laiką siekia, kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus darbo rinkoje. Mokymosi visą gyvenimą kultūra yra absoliučiai kitame lygyje šiose šalyse ir žmonės ilgiau išlaiko savo kompetencijas, o taip pat siekia tobulinti ir įgyti naujas. Todėl šios šalys susiduria su mažiau problemų, turėdamos ir išlaikydamos vyresnio amžiaus darbuotojus.
– Pakalbėkime dabar apie Lietuvą. Kaip tie vyresni žmonės, galbūt net sulaukę pensinio amžiaus, patys noriai darbinasi ir ieško kažkokių galimybių prisidurti prie pensijos?
– Nori ir darbinasi. Tačiau visuomenės nuomonėje galiojantys stereotipai vis dėlto sąlygoja, kad šie žmonės ieško darbo žymiai žemesnėje kvalifikacinėje plotmėje negu galėtų. Aš nebesugebėsiu, aš ne toks greitas, ne taip moku dirbti su technologijomis – tai dažniau vis dėlto yra nuostatos negu realybė. Ir keisti šias nuostatas šiuo metu yra pagrindinė Lietuvos užduotis. Nes vyresnio amžiaus žmonės tikrai yra pajėgūs duoti valstybei ir ekonomikai žymiai daugiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet tada kokius darbus jiems tenka dirbti, jeigu jūs sakote, kad jie, besidarbindami, iš karto taikosi į kažkokį žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą?
– Na, netgi buvę inžinieriai ar aukštesniosios grandies vadovai neretai ieško darbo tiesiog prekybos centruose, statybose, valymo darbai yra populiarūs, slaugos sektoriuje, bet taip pat žemesnės kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Neretai net Užimtumo tarnybos konsultantai dirbą eilę dienų tam, kad paskatintų žmogų visgi ieškoti adekvataus darbo savo kvalifikacijai. Ir jeigu tai pavyksta, tai yra laimėjimas tiek įmonės, tiek žmogaus. Nes šie žmonės yra lojalūs, gebantys ir besimokantys. Mes turime pavyzdžių, kai vyresnio amžiaus žmonės net ir programavimo mokymo programas pabaigę sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje.
– Bet ar nėra taip, kad vyresni darbuotojai gauna mažesnius atlyginimus, ypač jei jie jau yra pensinio amžiaus? O tokiu atveju verslininkai nemenkai sutaupo.
– Ne, tokios tendencijos nestebime. Verslininkai netaupo atlygio sąskaita, nes darbuotojų reikia. Ir jeigu darbuotojas turi reikiamos kompetencijos, jam visada bus mokamas adekvatus rinkos darbo užmokestis.
– O kaip vyresniems darbuotojams sekasi sutarti su jaunesniais?
– Čia dar yra vienas mitas, kurį turėtume paneigti. Nes pirminėje stadijoje labai dažnai yra tas nuogąstavimas, kad nesutars, kad mūsų įmonės profilis yra kitoks. Bet iš tiesų realybė yra priešinga – šie žmonės ir sutaria, ir atranda bendrą kalbą.
– Bet jeigu Lietuvoje ir toliau prastės demografinė situacija, ar nereiškia, kad lietuviai, net ir sulaukę pensinio amžiaus, negalės eiti ilsėtis ir teks dirbti iki mirties?
– Neturėčiau pasakyti „teks“. Bet situacija keičiasi dramatiškai ir žymiai daugiau žmonių išeina iš darbo rinkos negu ateina į ją. Todėl mes turime pamąstyti apie tas kertines kompetencijas, kurios yra įvardijamos ir kurių reikės nuolat, taip pat tobulinti savo profesines kompetencijas ir neužsibūti savo kvalifikacijos ir kompetencijų lygmenyje, kad galėtume išlikti ir prisitaikyti. Ir kol nesame pensinio amžiaus, tai atrodo labai paprasta ir atrodo, kad dar spėsiu, bet išties laikas ir technologiniai pokyčiai vyksta labai sparčiai. Ir laikas yra negailestingas šioje situacijoje. Todėl turime galvoti ir manau, kad taip, mes turėsime dirbti ilgiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai pritaria pelno mokesčio didinimui, skeptiški dėl draudimo sutarčių apmokestinimo
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio taryba antradienį patvirtintose gairėse išreiškė pritarimą antradienį Finansų ministerijos pasiūlytam minimaliam pelno mokesčiui didinimui finansuojant gynybą, tačiau skeptiškai vertina siekį a...
-
Šaulių sąjungoje už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių2
Šaulių sąjungoje šiemet už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių. ...
-
Ministras: Lietuva iš Vokietijos svarsto įsigyti oro gynybos sistemas „Iris-T“2
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva iš Vokietijos svarsto įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „Iris-T“. ...
-
Draudikų atstovas: naujas mokestis brangintų draudimo paslaugas3
Finansų ministerijai be kitų galimų gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius ir 10 proc. dalies draudimo sutarčių apmokestinimą Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad toks mokestis galėtų „gulti“ į galu...
-
LEA: sumažėjo nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų planų kainos1
Gegužės mėnesio elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje per vieną savaitę sumažėjo 4 procentais nuo 0,071 Eur/kWh be PVM iki 0,068 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos siūlomų planų 1 kWh vidutinės ka...
-
ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst....
-
G. Skaistė: dalis pasiūlymų gynybai finansuoti gali „atšildyti“ RRF lėšas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antradienį pristatytais siūlymais padidinti kai kuriuos mokesčius būtų galima „vienu šūviu nušauti du zuikius“ – ir padidinti gynybos finansavimą, ir įgyvendinti sąlygas ...
-
Bankų asociacijos vadovė: politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo3
Finansų ministerijai siūlant metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą kaip papildomų lėšų gynybai šaltinį Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad valdžia laužo pažadą, kad pernai ...
-
Prognozės: po trejų metų vidutinė pensija viršys 800 eurų15
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad pensijos Lietuvoje auga greičiau, negu planuota. Prognozuojama, kad kitąmet pensijos Lietuvoje viršys pusę vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tačiau ekonomistai itin optimistinių prognozių d...
-
Opozicija sako remianti dalį siūlymų dėl gynybos finansavimo, tikisi susitarimo1
Seimo opozicija remia solidarumo mokesčio bankams galiojimo pratęsimą, siūlo skolintis iš gyventojų, apkarpyti energetikos sektoriaus viršpelnius. ...