Visuomenė mažiau pasitikti žiniasklaida bei kitomis valstybės žmogaus teisių institucijomis. Tokius rezultatus atskleidė Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Nors pasitikėjimas žmogaus teisių institucijomis yra itin žemas, pasitikinčių Seimo kontrolierių įstaiga procentas pernai vis tik augo. Šioje įstaigoje pagalbos ieškotų 7,1 proc., 2016 m. tokių buvo 6.3 proc., o 2015 metais - 3,4 proc. respondentų. Iš valstybės institucijų žmonės labiausiai pasitiki teismais (13,5 proc.) ir prokuratūra bei policija (7.0 proc.). Į žiniasklaidą dėl pažeistų savo teisių kreiptųsi tik 6.4 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonių ir tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių (57,5 proc.), kai 2016 metais tokių buvo 52,6 proc., o 2014 m. - 54 proc. 2012 m. gyventojų, žinančių, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių, procentas buvo rekordiškai žemas - vos 27,9 proc.

Gyventojų, kurių teisės pažeistos valstybės ir savivaldybės institucijose šiemet padaugėjo beveik dviem procentais (14 proc.), kai 2016 m. tokių buvo 12,3 proc., o 2015 m - 16 proc., 2014 m. - 18 proc. ir 2013 m. - 20 proc.

Sausio mėnesio apklausos duomenimis, žinančių, kad Seimo kontrolierių įstaiga gina žmogaus teises, procentas pastaraisiais metais išaugo (44.4 proc.), kai 2016 m. žinančių, kad Seimo kontrolieriai gina žmogaus teises buvo 42,5 proc., o 2015 m. - 43,2 proc. Lyginant su 2013 metais, kai atsakiusiųjų teigiamai buvo 34,5 proc., o 2012 m. - vos 24,3 proc., procentas žinančių, kad Seimo kontrolierių įstaiga gina žmogaus teises išaugo beveik dvigubai.

Dėl savo pažeistų teisių pagalbos ieškojo 49,7 proc. Lietuvos gyventojų, vis dėlto asmenų, kurie niekur nesikreipė dėl pažeistų savo teisių, procentas išlieka aukštas - 56,7 proc.

Tyrimo duomenimis, nežinančių, kur kreiptis dėl pažeistų teisių, daugiau tarp senyvo amžiaus asmenų (70 ir daugiau) (62,0 proc.), bedarbių (55,2 proc.) bei pensininkų (56,1 proc.) bei mažiau išsimokslinusių asmenų (61,9 proc.).

Kiekvienais metais Seimo kontrolieriai klausia gyventojų, ar šie turi pakankamai informacijos apie žmogaus teisių gynėjus, galinčius jiems padėti, kai jų teises pažeidžia valstybės ir savivaldybių pareigūnai.