Su pilnu pirkinių krepšiu vis daugiau žmonių suka atsiskaityti į savitarnos kasas, o kitiems maloniau apsipirkti pas pardavėją. 

Tačiau, pasirodo, kad būtent tie, kurie atsisakyti už pirkinius eina į savitarnos kasas, yra itin akylai stebimi, mat savitarnos kasos žmonėms tapo puikiu būdu sukčiauti. 

„Turėjome vieną kartą tokį įvykį, kai net kelias dienas iš eilės vienas žmogus bandė skirtingus daiktus savitarnos kasose pažymėti kaip morkas“, – parduotuvės patirtimi dalijosi „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė. 

Atrodytų smulkmena, tačiau prekybininkai skaičiuoja, kad net ir vienas sukčiaujantis pirkėjas per kelis apsipirkimus gali padaryti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų nuostolį. 

„Suma gali svyruoti nuo vieno euro iki 2100 eurų“, – tikino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė. 

„Per mėnesį turime virš šimto įvykių, kai ta žala yra vertinama apie 150 eurų. Tačiau čia vertinama ne tik savitarnos kasos, bet vagystės bendrai“, – teigė G. Kitovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pastaruoju metu atsiranda tokių vagišių, kurie bando pavogti ne kelias dešimtis, o kelis šimtus eurų. 

„Sukčiavo vienuolika kartų ir padarė 400 eurų žalą, o kitas atvejis, vyras sukčiavo 25 kartus. Jis padarė 2100 eurų žalą. Jiems abiem gresia baudžiamoji atsakomybė“, – tikino R. Gecevičiūtė. 

Apsivogusiems už 150 eurų ir mažiau gresia administracinė atsakomybė: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o tiems, kurie vogė daugiau nei už 150 eurų, numatoma baudžiamoji atsakomybė. 

„Paprastai vagys žino tas sumas ir neviršija 150 eurų, jeigu kalbame apie vagystes iš prekybos centrų“, – sakė Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė. 

Prekybininkai priduria, net jei iš karto nebuvote pričiupti gudraujant, nereiškia, jog su jumis pareigūnai nesusisieks vėliau. Policija pastebi, kad daugėja vagysčių, kurios nepasiekia ikiteisminio tyrimo stadijos.

„Kalbant apie ikiteisminius tyrimus. Palyginti praeitų metų sausio bei vasario laikotarpį ir šių metų tą patį, tai ikiteisminių tyrimų yra mažiau. Bet jeigu kalbėtume apie bendrą vagysčių statistiką, tai tas skaičius šiek tiek auga“, – kalbėjo R. Janavičiūtė. 

Tačiau vartotojų teisių gynėjai stoja pirkėjų pusėn. 

„Turėtų atsižvelgti į tai, kad tie patys vartotojai priversti važinėti į gretimas šalis apsipirkti ir dar sakyti, kad daugėja vagysčių. Turėtų susivokti, kad reikėtų ir jiems prisidėti prie ekonominio gerbūvio ir tada tų vagysčių gal pamažėtų“, – teigė Vartotojų teisių gynimo centro vadovas Paulius Mereckas. 

Be to, ne visi, anot vartotojų gynėjų, apsivagia tyčia, kiti tiesiog suklysta ieškodami prekės.  

„Teigti, kad visi kalti ar visi nekalti, irgi negalime“, – akcentavo P. Mereckas. 

Savitarnos kasose pradėta diegti sistema, kuri be žmogaus įsikišimo atpažįsta, kad yra sveriami avokadai, o ne agurkai.

Prekybininkai pripažįsta, kad išties pasitaiko ir žmogiškų klaidų – būna, kad žmonės neteisingai suveda prekę, o kartais nepastebi, kad kartas nuo karto atsiskaitant banko kortele reikia įvesti PIN kodą, tad atsitiktinių ir tyčinių nuostolių prekybininkai bando išvengti statydami stebėjimo kameras ir diegdami prekių atpažinimo sistemas. 

„Šiuos atvejus padeda sutramdyti mūsų darbuotojų ir apsaugos darbuotojų budrumas, vaizdo kamerų pagalba, tam tikri techniniai sprendimai“, – tikino R. Gecevičiūtė.

„Mūsų savitarnos kasose pradėta diegti sistema, kuri be žmogaus įsikišimo atpažįsta, kad yra sveriami avokadai, o ne agurkai, tada sistema identifikuoja ir duoda ženklą mūsų darbuotojams“, – aiškino G. Kitovė. 

Vis dėlto, prekybos centrų atstovai tikina, kad didžiąją dalį atsitiktinių ir tyčinių vagysčių pavyksta išaiškinti iškart. Kartais apsieinama ir be policijos įsikišimo.