Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad šiuo metu išnagrinėti atvykėlių prieglobsčio prašymą užtrunka tris savaites, tačiau terminas ilgės, pastarosiomis dienomis į Lietuvą atvykstant po daugiau nei šimtą migrantų per parą.

„Pats nagrinėjimas neužtruks ilgiau, bet jie tiesiog lauks savo eilės. Prašymai kaupsis nenagrinėjami“, – BNS pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė.

Ji tvirtino, kad iki krizės prieglobsčio prašymus Lietuvoje nagrinėjo aštuoni Migracijos departamento specialistai. Vėliau jų skaičius buvo padvigubintas iš vidinių resursų.

Be to, Migracijos departamentas paskelbė dvi prieglobsčio specialistų atrankas, o netrukus paskelbs dar 12 konkursų.

E. Gudzinskaitė sakė, kad šie specialistai bus įdarbinti su terminuotomis sutartimis iki 2021-ųjų pabaigos.

„Jeigu galima, labai apeliuoju, kreipiuosi į visuomenę, tuos, kurie nori padėti – darbas yra šiuo metu labai reikšmingas, įdomus ir atsakingas“, – kalbėjo departamento vadovė.

Labai apeliuoju, kreipiuosi į visuomenę, tuos, kurie nori padėti – darbas yra šiuo metu labai reikšmingas, įdomus ir atsakingas.

Ji tvirtino iš Vidaus reikalų ministerijos laukianti sprendimų dėl dar daugiau papildomų etatų prašymams nagrinėti, taip pat prašo didesnio įstaigos finansavimo dėl vertimo paslaugų, darbuotojų viršvalandžių apmokėjimo, tolesnio nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Naudojasi spragomis

Iki šiol Migracijos departamentas atmetė 89 šiemet į Lietuvą atvykusių nelegalių migrantų prieglobsčio prašymus. Nė vienas prašymas suteikti prieglobstį nebuvo patvirtintas.

Pasak E. Gudzinskaitės, prašymai atmetami kartu su žvalgybos pareigūnų pagalba nenustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės šalyje iš tiesų kyla kokia nors grėsmė.

Atmetami prašymai gali būti skundžiami teismams, o pats procesas iki prašymo pateikimo iki apeliacinio teismo sprendimo gali trukti šešis – aštuonis mėnesius, tvirtino Migracijos departamento direktorė.

Jos teigimu, procesas gali dar labiau užsitęsti dėl to, jog atmetus migranto prieglobsčio prašymą jis gali pateikti naują, o tai leistina daryti ir po teismų sprendimų, ir jų nelaukiant.

Anot E. Gudzinskaitės, naudojantis šitokia galimybe vienam asmeniui galima pateikti neribotą kiekį prašymų, o kol jie nagrinėjami, neįmanoma pradėti migranto sugrąžinimo į kilmės šalį procedūros.

„Tai yra europinės direktyvos spraga. Aišku, joje yra numatyta, kad jeigu migranto teikiamas pakartotinis prašymas yra nepagrįstas, tai tiesiog priimamas sprendimas jo nenagrinėti. Bet tas sprendimas vis tiek turi būti motyvuotas ir irgi gali būti skundžiamas teismams“, – sakė E. Gudzinskaitė.

„Tokie žaidimai vyksta, yra tokių atvejų, kai žmonės po kelis kartus sukasi tokiose karuselėse. Tai laikui, techniniam darbui imlus dalykas“, – pridūrė jis.

Tokie žaidimai vyksta, yra tokių atvejų, kai žmonės po kelis kartus sukasi tokiose karuselėse. Tai laikui, techniniam darbui imlus dalykas.

Dar 59 prieglobsčio prašymų nagrinėjimas šiemet buvo nutrauktas, nepavykus pakartotinai susisiekti su juos pateikusiais migrantais.

E. Gudzinskaitė spėja, kad šie žmonės tiesiog pabėgo iš Lietuvos.

Į Lietuvą šiemet jau pateko daugiau nei 1200 nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugusi nelegali migracija yra Lietuvai kerštaujančio Baltarusijos režimo hibridinė ataka.