– Taigi kiek tos druskos gali prireikti šiai žiemai?

– Niekas nežino. Bet visada stengiamės pasidaryti pirkimus taip, kad tos druskos tikrai nepritrūktų. Ir šiuo metu esame nusipirkę jau 12,5 tūkst. tonų, čia telpa tik nedidelė dalis. Kita vertus, mūsų sandėliai nesutalpina viso to kiekio druskos, kurio gali prireikti per visą žiemos sezoną. Taip kad, kai prasidės žiemos sezonas, dalis druskos jau važiuos į gatves, bus valomos ir barstomos gatvės, o per kitas duris vėl vešim papildomus kiekius, kad tos druskos tikrai nepritrūktume.

– Ir ši druska iš Maroko?

– Ši druska iš Maroko. Matot, kai darom viešuosius pirkimus, stengiamės nusipirkti tokią druską, kuri tuo metu atitinka geriausios kainos kriterijų. Ir šį kartą pasikaitė marokietiška druska. Skirtumas tarp jos ir kokios nors kitos druskos yra neesminis, realiai tai yra tiktai tas specifinis atspalvis, kuris susijęs su tuo, kad Maroke vyrauja truputį kitoks dirvožemis ir toks smėliukas jaučiasi čia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada kelininkai jau barsto druską? Nebūtinai iškritus pirmam sniegui?

– Oi, tikrai ne. Ir, tiesą sakant, pirmąsias kelias savaites netgi nebarstysim druska, o laistysim specifiniu prisotintu tirpalu, kad ta druska nepakenktų tiek augalams, tiek kitai infrastruktūrai, automobiliams ar tam pačiam betonui, asfaltui. Dėl to stengiamės kuo labiau mažinti druskos suvartojimą ir sunaudojimą visame mieste. Viena iš priemonių yra ta, kad pirmaisiais išvažiavimais druska nebarstome, o laistome prisotintu druskos tirpalu. Mes visada pasižiūrim į oro prognozes ir matome, kad artimiausiomis naktimis temperatūra nukris link nulio, o šeštadienį-sekmadienį, tikėtina, jau sulauksime ir šlapdribos. Tai natūralu, kad turim pradėti ruoštis. Ir čia reikėtų nuraminti. Viena vertus, kad žemė yra gerokai įšilusi, tas sniegas, vos iškritęs, greitai pradės tirpti. Bet yra tokių vietų, kur sniegas netirps taip greitai, nes tiltai, viadukai peršąla kur kas sparčiau ir tai reiškia, kad tas vietas mums jau reikia pradėti barstyti iš anksto preventyviai.

Tiesą sakant, pirmąsias kelias savaites netgi nebarstysim druska.

– Kodėl iškritus pirmoms snaigėms keliai užsikemša, avarijų skaičius išauga? Kas čia nepasiruošęs?

– Matot, labai tikėtina, kad labiau nepasiruošę būna ne kelininkai, kurie žiemos sezonui ruošiasi dar nuo vasaros – vykdo viešuosius pirkimus, dar atvežimas užtrunka, technikos paruošimas užtrunka. Tai jau spalio vidury mes esam pasiruošę, iš esmės, pradėti dirbti Vilniaus miesto gatvėse. Dar visai neseniai buvo toks geras, vasariškas oras ir tas persijungimas iš vasaros sezono į žiemos sezoną, labai tikėtina, vis dėlto yra ne kelininkų, o vairuotojų klausimas.

– Tai ką turėtų žinoti vairuotojai? Na, išgirsta prognozes, praneša šlapdribą arba plikšalą. Ką jie turėtų žinotų? Kokie pagrindiniai dalykai, kurie juos apsaugotų nuo nemalonių įvykių?

– Na, pradėkim nuo labai paprastų dalykų. Pasižiūrėkim į kalendorių, dabar yra spalio vidurys ir iki lapkričio 1 d. jau reikia būti pasikeitus padangas. Iš vasarinių, kur yra minkšta guma, nepritaikyta vėsiam orui, jau laikas keisti į žiemines. Tai pradėkim nuo to ir gyvenimas iškart taps lengvesnis. Ir atkreipkim dėmesį, kad jau dabar naktys ilgesnės, vairavimo sąlygos tampa daug sudėtingesnės – tiek dėl drėgmės, tiek dėl lietaus, tiek dėl tamsos. Ir tiesiog jau reikia pradėti persijunginėti į žiemos režimą ir kelionės laiką jau dabar pradėti planuoti atsargiai, nes niekur, deja, nenuskubėsi. Žiema artėja.