Pasak jos, taip pat pastebėti susidarę kelių centimetrų pločio įtrūkiai palei kelkraštį, o kitoje gatvės pusėje esančioje kūdroje maišėsi vanduo.

Į namo kiemą atvyko civilinės saugos ir ugniagesių tarnybos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) tarnybos atstovė Edita Zdanevičienė Eltai sakė, kad 5.58 val. ugniagesiai gavo pagalbos prašymą.

„Buvo pranešta, kad namo vidus yra įkritęs, girdimas traškesys, namo dalis įlinkusi. Žmogus, pranešęs apie situaciją, įtarė, kad formuojasi smegduobė po namu. Atvykus ugniagesiams, po vieno aukšto mūriniu namu formavosi smegduobė, namo vidus ir perdanga buvo įlinkę, buvo įtrūkusios lubos, sienos. Gelbėtojai teritoriją aptvėrė stop juosta, atjungė elektros tiekimą. Apie situaciją buvo informuoti Pasvalio civilinės saugos specialistai ir komunalinių paslaugų įmonė“, – Eltai sakė PAGD atstovė E. Zdanevičienė.

Geologijos tarnybos duomenimis, šiame sklype deformacijų buvo ir anksčiau: 2023 metų sausį 1,7 m skersmens ir 1,5 m gylio šulinio formos smegduobė atsirado kieme gėlyno vietoje. Tuo metu įtrūko namo sienos, po grindimis susidarė panašaus dydžio smegduobė.

Minėtų metų balandį ir gegužę buvo atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai (IGG), siekiant nustatyti remontuojamo namo sklypo inžinerines geologines bei hidrogeologines sąlygas ir įvertinti gruntų tinkamumą kaip natūralų pagrindą statiniui.

Tyrimais nustatyta, kad pastatas pastatytas ant užpiltos ir užlygintos duobės – senos karstinės įgriuvos arba iškasos moliui, o deformacijų priežastis – paviršiuje ir gelmėse vykstantys sufoziniai karstiniai procesai. Taip pat paaiškėjo, kad statybų metu neatsižvelgta į galimas pasekmes.

Tarnybos teigimu, Pasvalio mieste per pastaruosius dešimtmečius su sufoziniais karstiniais reiškiniais susijusių pastatų ir infrastruktūros deformacijų būta ir daugiau: Vilniaus, Žaliojoje, Panevėžio, Šiaulių, Stoties ir Vilties gatvėse bei kitur miesto pakraščiuose ir rajone.

Anot Geologijos tarnybos, pagal statybos techninį reglamentą IGG tyrimai turi būti atliekami prieš planuojamas statybas, ypač Šiaurės Lietuvoje.

Anot Geologijos tarnybos, karstiniame regione žemės paviršius pradeda intensyviau sėsti ir formuojasi smegduobės po pavasarinio polaidžio, ilgalaikio lietaus ar smarkių liūčių. Šiuos procesus lemia į gilesnius sukarstėjusius žemės sluoksnius ir tuštumas prasiskverbiantis paviršinis vanduo, kartu skatinantis uolienų ir ypač gipsingų sluoksnių tirpimą.