Apie Lietuvos demografines problemas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai Vaidas Augustinavičius (toliau – V. A.), ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis (toliau – R. K.) ir verslininkas Robertas Dargis (toliau – R. D.).
– Kas lėmė, kad Lietuva atsidūrė tokioje blogoje gimstamumo situacijoje?
– V. A.: Prezidentas dar rudenį aktualizavo demografijos temą tiek migracijos, tiek gimstamumo prasme. Lietuvai nėra gera opcija įsileisti labai daug papildomų užsienio piliečių iš trečiųjų šalių, nes jie kelia daug įvairių rizikų.
Mes jau šiandien turime 7,5 procento užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, ir tai yra daug. Prezidento nuomone, spręsdami demografinius iššūkius, mes turime koncentruotis į du pagrindinius dalykus, t. y. paskatinti mūsų šalies tautiečių gimstamumą ir paskatinti emigravusių lietuvių sugrįžimą.
Gimstamumo rodiklis raudonuoja nuo įtampos ir neigiamo rodiklio. Lietuvoje turime kuo tikriausią gimstamumo žiemą, ir tas rodiklis kasmet krenta vis žemiau.
Lietuvoje turime, kuo tikriausią gimstamumo žiemą, ir tas rodiklis kasmet krenta vis žemiau.
Nėra vienos priežasties, kodėl gimstamumas krenta, kaip ir nėra vienos priemonės, kuri galėtų pagerinti gimstamumo rodiklius. Mes matome iš gyventojų apklausų ir demografų studijų, kad, viena vertus, finansiniai dalykai ir prieiga prie būsto yra labai svarbūs. Iš kitos pusės, yra pasikeitusios socialinės normos: dalis žmonių neturi pastovių santykių su partneriais, dalis žmonių bijo įsipareigoti, kita dalis nori skirti sau daugiau laiko, save realizuoti, pakeliauti. Tai dvi kryptys, kuriose reikia spręsti šią problemą.
– Šeima jau nebe tokia vertybė, kokia buvo anksčiau?
– V. A.: Tai matome tiek iš santuokų, tiek iš ištuokų rodiklių. Taip pat pastebime, kad gerokai padidėjo amžius, kai susilaukiama vaikų. Yra daug rodiklių, rodančių, kad socialinės normos pasikeitė, žmonių prioritetai keičiasi.
Kita vertus, nėra to, ko negalima pakeisti. Tai rodo Lietuvos praeities rodikliai: pavyzdžiui, kai 2008 m. buvo reikšmingai padidinta parama motinoms, tikrai padidėjo gimstamumas. 2016 m. Lenkijoje, nors ir ribotam laikui, gerokai padidėjo gimstamumas, kai buvo reikšmingai padidintos finansinės paskatos.
Dalies demografų ir užsienio studijų duomenys rodo, kad demografinis lygis nėra joks nuosprendis: vienu periodu, besivystant valstybei, gimstamumas augo, vėliau krito, po to vėl augo, dabar vėl krenta. Tai, kad šalis auga ir ekonomiškai turtingėja, nėra nuosprendis gimstamumui, nors kartais bandoma išvesti tokią absoliučią priklausomybę.
Ką daryti? Pirmiausia reikia orientuotis į tris skirtingus dalykus: skatinti finansinėmis paskatomis, skatinti paslaugomis ir didinti sąmoningumą. Lietuvoje reikia aktyvios socialinės kampanijos apie tai, kaip gera turėti šeimą ir kaip gera į ją atsiremti. Tokia kampanija šiais metais turėtų pasirodyti.
– Dažnai kalbama apie moterų saugumo jausmą: moterys nesijaučia saugios ne tik finansine prasme, skyrybų procentas labai aukštas, baimė, kad vyrai paliks, alimentų mokėjimo rodikliai irgi neblizga. Kaip tai galima pakeisti?
– V. A.: Turbūt prie to galima pridėti sudėtingą konkurenciją darbo rinkoje. Mes matome, kad tarp moterų konkurencija yra sudėtingesnė. Todėl viena iš Prezidento iniciatyvų, kuri bus teikiama Seimui pavasario sesijoje, yra susijusi su pelno mokesčiu: kad tėvams, kurie turi du ar daugiau vaikų, įmonės galėtų palankiau atskaityti pelno mokestį, t. y. padauginti darbo užmokesčio fondo išlaidas iš tam tikro koeficiento.
Įmonėms darbuotojai, kurie turi vaikų, kainuotų pigiau, įmonės labiau norėtų juos įdarbinti, ir tai iš esmės būtų taikoma moterims, kurios ir patiria tą konkurenciją.
– Ką manote apie viengungio mokestį?
– V. A.: Kalbama apie labai svarbią problemą, t. y. gimstamumą ir mokestinį instrumentą. Būtent jis yra pati galingiausia paskata.
Prezidento nuomone, tai reikėtų taikyti ne per negatyvą, ne per papildomą spaudimą, o per pozityvą ir paskatas.
Santuoka ir vaikų susilaukimas ir taip jau yra jautrūs dalykai, tad jei dar bus pasitelktas baudos vėzdas, turbūt labiau pakenks nei padės.
Santuoka ir vaikų susilaukimas ir taip jau yra jautrūs dalykai, tad jei dar bus pasitelktas baudos vėzdas, turbūt labiau pakenks nei padės.
– Ar nereikėtų agresyvesnės ekonominės politikos?
– R. K.: Čia yra dvi strategijų šakos, panašiai kaip su klimato kaita. Vieni sako, kad kažką galima padaryti, o kiti ragina adaptuotis. Šioje situacijoje, žiūrint į gilesnę perspektyvą, žmonija milijardą gyventojų pasiekė 1805 m., tai visai neseniai.
Buvo normalu – turėjome milijardą gyventojų, dabar turime aštuonis ir einame link dešimt.
Panašu, kad demografinės problemos yra daugiau kultūrinės nei ekonominės. Su kultūrinėmis reikia kovoti atitinkamai.
Prisitaikymo strategijoje jau daug laiko kalbu apie humanoidus, kurie bus kaip žmonės, tik šiek tiek kitokie. Antra vertus, tie tradiciniai žmonės, iš kraujo ir mėsos, palaipsniui judėsime į transhumanizmo amžių, kai turėsime ryšius su serveriais.
Jau dabar veikia prototipai, implantuojami į galvą. Humanoidai greitai bus ant kiekvieno kampo. Mažai žinome, kaip Kinija juda šia linkme, bet milžiniškais tempais. Patys kuriame juos ir patys persiprogramuosime save kitaip į juos žiūrėti.
– Kodėl mūsų demografinė padėtis prastėja?
– R. D.: Pirmą kartą apie tai pradėjome kalbėti 2006 m. Šiandien valstybė apie tai daug žino, pririnkta gausybė informacijos, aišku, kur mes link judame.
Didžiausia problema ta, kad visiškai nėra koordinacijos: mes neturime centro, kuriame būtų formuojama mūsų valstybės ateities politika demografijos ir migracijos temomis.
Mes ne tik šiuo metu neturime politikos formavimo gairių, bet neturime ir įgyvendinimo plano. Viskas priklauso nuo to, ar čia matome tam tikrą prioritetą. Ši tema bus vis aštresnė kiekvienais metais.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)