Kas vyksta nustačius pažeidimus ir koks turinys vaikams pats pavojingiausias, aiškino RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė.
– Be jokios abejonės, tema gana jautri, bet rezultatai vis tiek yra – kaip faktai, įrodymai. Tai apžvelkime rezultatus. Ar tikrai didelis gaunamų skambučių ir kreipimųsi pokytis?
– Taip, gal pradėkime nuo to, kad Ryšių reguliavimo tarnyba valdo interneto karštąją liniją, kuri vadinasi „Švarus internetas LT“. Per ją gyventojai gali pranešti įvairią informaciją, jeigu internete pamato draudžiamą arba nepilnamečiams žalingą turinį. Turime praėjusių metų statistiką, kuri rodo, kad apskritai per metus buvo gauta virš 3,5 tūkstančio pranešimų įvairiomis tematikomis. Išnagrinėjome ir atkreipiame dėmesį, kad buvo 186 patyčių atvejai, kas rodo, kad skaičiai iš tikrųjų drastiškai auga, lyginant su ankstesniais metais.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Dešimt skambučių per dieną?
– Tai yra ne skambučiai, patikslinu, o internetinė platforma, per kurią užpildomi duomenys.
– Ar tai yra daug – dešimt pranešimų per dieną? Nes kai pasižiūriu į socialinius tinklus, jų turinys kartais atrodo kaip didelė šiukšliadėžė. Turbūt tūkstančiais turėtų būti skambučių, bet čia yra tie, kurie išdrįsta ir praneša, ar ne?
– Labai teisingai. Tie, kurie išdrįsta, praneša, žino, kur ir kaip pranešti. Srautas yra didelis. Dalis informacijos nepasiteisina, bet kalbant apie patyčias – iš tikrųjų aštuoni iš dešimt praneštų atvejų pasiteisino. Vadinasi, žmonės jau supranta ir sugeba atpažinti, kad tai nėra tik nuomonė ar lengvas komentaras, o iš tikrųjų patyčios, kurios peržengia tam tikras socialines ribas.
– Ar dažniausiai kreipiasi patys žmonės, kurie patiria patyčias, ar kažkas pastebi iš šono ir pasufleruoja, kad čia būtų galima užbėgti už akių?
– Būna labai įvairiai, kadangi yra galimybė pranešti anonimiškai. Žmogus jaučiasi saugesnis, jeigu mato, kad tam tikra informacija galbūt yra draudžiama ar žalinga, bet nenori afišuotis, kad būtent jis praneša. Todėl negalime atsekti, koks šaltinis praneša.
– Tai reiškia, kad esame sąmoningesni, pilietiškesni? Ar galima sakyti, kad lygiagrečiai vis dėlto daugėja ir patyčių?
– Labai teisingas klausimas, nes matome pranešimų skaičių, o ne patį mastą, kiek yra internetinėje erdvėje. Tai gali atspindėti, kad visuomenė darosi aktyvesnė, sugeba atpažinti, žino, kur ir kaip kreiptis. Bet, deja, reikėtų pripažinti, kad tai gali lemti ir faktas, jog auga patyčių skaičius internete.
Jeigu turite abejonių, ar tai draudžiama, ar leidžiama – geriau praneškite.
– O jūs reaguojate tik į vietinio masto pranešimus? Kaip suprantu, geografija šiek tiek plečiasi – pranešimai būna ir iš kitur, ir apie kitas šalis?
– Reikia suprasti, kad internetas neturi sienų. Iš tikrųjų nemažai informacijos gauname apie žalingą turinį, kuris patalpintas ne Lietuvoje. Iškart reaguojame ir nukreipiame tą informaciją kitų valstybių karštosioms linijoms. Tai didžiulis tinklas, vadinasi „INHOPE“. Tų šalių institucijos iškart sureaguoja ir pašalina turinį. Jeigu matome, kad tai Lietuvos talpinamas turinys ar galbūt nusikalstami veiksmai, iš karto kreipiamės į policiją arba sprendžiame klausimą patys.
– Kalbant apie patyčias ir nepilnamečiams žalingą turinį, priminkite konkrečiais pavyzdžiais, į ką turėtume atkreipti dėmesį. Apie ką galėtume pranešti? Nes kartais net nežinome, ar skambinti, ar kur kreiptis.
– Jeigu internete, naršydami, matote vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, pornografinį turinį, kuris prieinamas nepilnamečiams, neapykantos ar smurto kurstymą – iš karto reaguokite ir praneškite. Jeigu turite abejonių, ar tai draudžiama, ar leidžiama – geriau praneškite. Mūsų ekspertai įvertins ir atitinkamai reaguos arba tiesiog padėkos už pranešimą.
– Jeigu matome išaugimą, ypač pranešimų, ar tarpusavyje su kolegomis kalbate, kad reikia ruoštis dar didesniam srautui?
– Visuomenė turėtų suprasti ir reaguoti aktyviau. Visų pirma, reikia suprasti, kad tam tikri komentarai nėra tik nuomonės pateikimas – tai žala konkrečiam asmeniui. Nereikia likti abejingiems, reikia reaguoti, tai yra švietimas. Antra, kur ir kaip reaguoti – pranešti „Švarus internetas LT“. Iš karto žiūrėsime ir vertinsime. Paskambinkite – nukreipsime į internetinę platformą. Bet tai yra internetinė forma, kurią galima užpildyti bet kada. Labai paprasta forma – „Švarus internetas LT“. Jeigu paliksite elektroninį paštą, atrašysime, ką padarėme dėl jūsų pranešimo – ar viskas tvarkoje, ar persiuntėme policijai. Žmonės kartais nori žinoti, kas vyksta su jų pranešimu. Tačiau jeigu informacija jautri ir nenorite identifikuoti savęs, viskas gerai – pranešimas gali būti anoniminis.
Naujausi komentarai