Sausio 13-osios įvykių liudininkas LNK Žinioms papasakojo, kodėl tuo metu buvo prie Parlamento, kaip jį išleido tėvai bei kaip nuobodžiauti pradėję vaikai tapo tikrais herojais.

„Tuo metu man buvo dešimt metų, mes ėjome ten, nes ten buvo veiksmas, traukos vieta. Išeini į kiemą, sausis, draugų nėra, nueini į kitą kiemą, kažką susirandi, jau susirenkat keliese ir kažkur eini. Taip ten ir atsidurdavome, daug laužų, žmonių, kažkas kalbas sako. Ten buvo įdomu, ten buvo traukos centras. Dabar tai skamba keistai, kad traukos centras, bet tuo metu, kaip vaikui, ten vyko veiksmas, – pasakojo V. Vaitiekūnas. – Dega laužas, penkiese nubėgi, atsineši vieną pagalį prie laužo, visi patenkinti. Iš tos atmosferos, kuri ten buvo, supranti, kad yra kažkas daugiau. Tai nėra kaip būdami visai mažiukai ėjome į gegužės 9-osios paradus ir panašiai. Ta atmosfera buvo kitokia. Ten supratai, kad žmonės laukia stebuklo.“

Pašnekovas, paklaustas, kaip jį išleido tėvai, atsakė: „Tėvams pasakai, kad eini į kiemą.“

LNK stop kadras.

V. Vaitiekūnas puikiai prisimena, kai buvo šturmuojamas Televizijos bokštas, tankų šūviai girdėjosi iki pat centro. Jis iki šiol prisimena tą įtampą namuose.

„Ta įtampa, kai tėvai pradėjo blaškytis po namus. Tėvukas apsirengė ir išėjo. Nežinau, ar prie Seimo, ar prie Televizijos bokšto“, – kalbėjo vilnietis.

Anot pašnekovo, namuose buvo įtampa. Jis pridūrė, kad viduryje nakties pabusdavo nuo griausmų bei nebegalėdavo užmigti.

„Niekas daug apie tai namuose nepasakojo. Tėvukas išėjo, mama liko. Vaikams visų siaubų nepasakosi. Dar kitas dalykas, kurį gerai prisimenu – čia ne Sausio 13-oji, galbūt prieš tai, galbūt po to, bet būtent tas periodas – kaip mama namuose darydavo sumuštinius“, – šnekėjo V. Vaitiekūnas.

Pašnekovas papasakojo, kokius sumuštinius mama darydavo.

„Palangos duona, sviestas ir dešra. Mama dėdavo į padėklą, o tėvukas nešdavo juos prie Seimo. Nežinau, ar jis dalindavo visiems sutiktiems, ar atiduodavo tiems, kurie arbatą dalindavo“, – pasakojo Sausio 13-osios įvykių liudininkas.

Pašnekovo teigimu, bendrystės jausmas davė labai daug.

„Jis buvo ne tik jaučiamas, jis buvo matomas“, – teigė V. Vaitiekūnas.

Vyras prisimena ir labai nuostabią istoriją, kaip nuobodžiaujantys vaikai tapo ir įvykio herojais.

„Iš to dyko buvimo ir neturėjimo ką veikti palaipiojame, pavaikštome, pabūname prie laužo. Kas toliau? Žiūrėk, eilė, ką duoda? Nuėjome į eilės pradžią, duoda arbatą. Pastovi eilėje, duoda puodelį su arbata – nei tos arbatos nori, nei ką. Eilės galo nematai, žmonių minia. Penkiese, šešiese stovime su arbatos puodeliais, eilėje pamatai dieduką ar bobutę stovinčią, duodi arbatos“, – nurodė vilnietis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot Vainiaus, vaikai vėl eidavo į priekį arbatos, tekdavo laukti kelias minutes, vėl eidavo į eilės galą.

„Vėliau mus parišo, sako: kur jūs tą arbatą, vaikai, nešate, ką jūs su ja darote? Mes pasakėme, kad nešame į galą. Nuo to momento reikėdavo laukti žymiai trumpiau. Tik atbėgi, minutę palauki, gauni, varai“, – kalbėjo V. Vaitiekūnas.

Pašnekovas pasakojo, kad dabar į šį dalyką žiūri kaip į bendruomeniškumą, o tuo metu tai buvo užsiėmimas kaip vaikui.

„Tai buvo kažkas tokio, tuo metu būdavo pastoviai minusas, žmonės 40 minučių ar daugiau stovi eilėje prie arbatos. Ta arbata buvo ir jiems išsigelbėjimas, ir mums kažkoks veiksmas. Pasijautė, kad tau pasako ačiū, jau gerai“, – pasakojo pašnekovas.

LNK stop kadras.

Fotografija su berniukais prie Parlamento priklauso Romualdui Požerskiui. Deja, kai kurie nuotraukos herojai yra mirę, su kitais bendravimas nutrūkęs.

„Žiūrint į fotografiją, matosi, kad mes tarpusavyje per daug užsiėmę globaliniais klausimais ir pasaulio padalijimu. Mums tikrai ne iki to, kad mus kažkas fotografuoja. Mes ten labai stipriai diskutuojame apie šviesų rytojų“, – tvirtino Sausio 13-osios įvykių liudininkas.

Sausio 13-osios įvykių liudininkas, paklaustas, koks yra jo laisvės apibrėžimas, su viskuo, ką teko išgyventi, atsakė: „Galimybės. Turėti galimybes ir jomis naudotis. Galimybė rinktis, galėti ir išnaudoti tai.“