Vilnietė Valė savanoriauja „Maisto banke“. Ją labiausiai motyvuoja noras padėti ir judėjimas. Taip ji dirba kasdien maždaug po keturias valandas.
Šiuo metu „Maisto banke“ savanoriauja daugiau nei 16 tūkst. savanorių, o oficialių darbuotojų yra vos 120. Iššūkis išlaikant savanorius, jog pagrindinis darbas vyksta darbo dienomis, pirmoje dienos pusėje. Tačiau kai kurie net per laisvas dienas vietoj poilsio namuose ateina pasavanoriauti.
Kartais savanoriams tenka vykti į kitus miestus.
„Dauguma mūsų savanorių aukoja ir savo kurą, savo automobilį, kad tai padarytų“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Kad netektų aukoti ne tik laiko, energijos, bet ir asmeninių pinigų, vyriausybė patvirtino, kad savanoriai, kurie dirba ne savo mieste, galės gauti dienpinigius, o patirtos išlaidos galės būti apmokėtos avansu.
„Tai visiškai naujas dalykas savanoriams, tokios galimybės anksčiau nebuvo. Dabar savanoriai šiuo aspektu bus šiek tiek prilyginami darbuotojams“, – teigė nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Viktorija Medžiaušaitė.
Dienpinigių dydžiai – kaip dirbančiųjų vykstant į komandiruotes.
„Labai skiriasi pagal valstybę. Lietuvoje tai yra 28 eurai per dieną, bet bendrai didžiausias dydis yra 80 eurų – čia, berods, Šveicarijoje“, – pridūrė V. Medžiaušaitė.
„Mes girdime apie priemones, kurias bus galima įgyvendinti, bet nieko negirdime apie finansavimą“, – tikino S. Gurevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ministerijos teigia, kad dienpinigius mokės pačios organizacijos, tačiau papildomo finansavimo tam nenumatyta.
„Svarbu, kad tokios teisinės priemonės būtų įgyvendinamos kartu su biudžetais, kad organizacijos gautų ne tik galimybes paremti teisiškai, bet ir finansiškai“, – kalbėjo S. Gurevičius.
„Tai yra galimybė padengti dienpinigius, tačiau tai nereiškia, kad organizacijos privalės visais atvejais kompensuoti“, – aiškino V. Medžiaušaitė.
Iki šiol savanoriškos veiklos išlaidos buvo kompensuojamos tik pagal išlaidas patvirtinantį dokumentą. Kai kurios organizacijos sako, kad tai jau darė anksčiau.
„Pokytis yra tas, kad dabar galėsime išmokėti savanoriams avansus už išlaidas. Apskritai kompensavimo mechanizmas pas mus visada veikia – savanoriams yra kompensuojamos kuro išlaidos ir maistas, jei mokymai trunka ilgiau nei šešias valandas. Už visą organizaciją negaliu atsakyti, tačiau galiu pasakyti už mūsų Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo departamentą: mūsų kuro išlaidos savanoriams, važiuojantiems į mokymus ir reagavimus, sudaro apie 5 tūkst. eurų. Pietūs panašiai – šiuo metu skaičiuojame po 8 eurus žmogui už vieną valgymą“ – pasakojo Raudonojo kryžiaus reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė.
„Piniginis motyvas savanoriauti nėra naujiena. Savanoriaujant su Europos solidarumo korpusais, kai keliaujama į užsienį, yra įprasta gauti dienpinigius“, – teigė „22bendrabutis.lt“ savanorystės specialistė Ugnė Šilinskaitė.
„Daugiau žmonių būtų, norinčių savanoriauti, tų, kurie tiesiog nori gauti papildomų pinigų. Bet šiaip, ką žinau, kokia čia savanorystė, jei už ją moka? Tai kaip ir darbas gaunasi“ , – sakė praeivis.
„Manau, kad savanorystė yra savanoriška, neatlygintina veikla ir mokesčio čia nereikėtų“, – kalbėjo moteris.
Manau, kad savanorystė yra savanoriška, neatlygintina veikla ir mokesčio čia nereikėtų.
„Nežinau, reikėtų pagalvoti, ar tada būtų nuoširdi ta savanorystė?“ – akcentavo vilnietė.
Šuo metu daugiausiai savanoriauja jaunimas, kuris renkasi trumpalaikę savanorystę.
„Savanorių turime nemažai, nes mokiniams yra privalomos socialinės valandos. Mes esame sukūrę savo platformą – savanorystevilniuje.lt, kur talpiname visus organizacijų kvietimus“, – sakė U. Šilinskaitė.
Jaunimas dažniausiai nori padėti per renginius, taip juose ir dalyvauja, o dabar jie galės gauti ir dienpinigius.
„Taip, tai galioja visiems savanoriams, kurie yra sudarę savanoriškos veiklos sutartį“, – tvirtino V. Medžiaušaitė.
Tikimasi, kad išlaidų avansų kompensavimas padės pritraukti dar daugiau norinčių savanoriauti, taip pat įtraukti mažiau pasiturinčius žmones.
Naujausi komentarai