Tuo tarpu Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Krisčiūnas įsitikinęs, kad kai kurie reikalavimai dviratininkams iš viso nelogiški ir dėmesys skiriamas ne tam, kad derėtų.

„Niekas niekam negresia, čia ir yra problema. Reiktų, kad dviratininkai suprastų, jog jie nėra nebaudžiami. Dabar jie jaučiasi ant nebaudžiamumo bangos: mes labai ekologiški, labai sveikuoliški ir dėl to galime daryti, ką norime, ir mūsų negalima bausti“, – pastebi vairavimo instruktorius.

Tačiau tai, kaip kalba pašnekovas, yra ne todėl, kad Kelių eismo taisyklėse trūktų nuobaudų, o dėl to, kad nepakanka policijos dėmesio šiai eismo dalyvių grupei.

„Niekas nefiksuoja tų pažeidimų, nuobaudų pakanka, taisyklės pakankamos. Važiuoti tokiu greičiu, kaip dažnai jie praskrieja yra labai pavojinga. Įsivaizduokite, kokį 100 kg sveriantį vyrą, važiuojantį 30-40 kilometrų per valandą greičiu šaligatviu. Jei jis patrenktų kokį vaiką, traumos gali būti net mirtinos. Dviratininkams reiktų labiau susipažinti Kelių eismo taisyklėmis ir labiau jų paisyti. Juos reikėtų bent kiek sukontroliuoti“, – pastebi jis.

A. Pakėno įsitikinimu, prieš įstatymą visi turėtų būti lygus ir tai, kad dviratis – sveikatai palankesnė transporto priemonė, jo vairuotojui neturėtų garantuoti išskirtinumo. Pašnekovo žodžiais, kol kas Lietuvoje dviratis nėra susisiekimo priemonė, o veikiau – įrankis sportui ir poilsiui.

Kelių policija: dviratininkų nubaudžiama daug

Tuo tarpu Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad dviratininkai prižiūrimi tiek pat, kaip ir kiti eismo dalyviai. „Žiūrime, kaip yra paisoma Kelių eismo taisyklių, daugiausiai – šviesą atspindinčių elementų dėvėjimo tamsiu paros metu“, – tikina jis.

V. Grašio duomenimis, 2014 metais buvo nubausta 11 tūkst. nedrausmingų dviratininkų, 2015 – 15 tūkst., 2016 – 12 tūkst., o per šių metų pirmąjį pusmetį nubausta 5 tūkst. dviratininkų.

„Pasakyti, kad dviratininkai nebaudžiami, negalima, nes nubaustų skaičius tikrai nėra mažas. Labiausiai nerimą kelią neblaivūs dviračių vairuotojai, jų šiemet turime 3,5 tūkst. per pirmą pusmetį“, – pastebi Kelių policijos tarnybos viršininkas.

Jo įsitikinimu, kalbėti reikėtų ne apie dviratininkų nebaudžiamumą, o apie saugų ir atsakingą dalyvavimą eisme. Tam užtikrinti svarbus ir dialogas, ir akcijos.

Nelogiški reikalavimai

Savo ruožtu dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Krisčiūnas problemų mato ne dviratininkų elgesyje, o reikalavimuose. „Kad dviratininkas važiuodamas per perėją nenulipa nuo dviračio, apskritai nėra jokios problemos. Kažkas įrašė neprotingą punktą, kurio nesilaiko 90 proc. visuomenės. Ar galime pasakyti, kad dėl to jie tampa kelių chuliganais? Aš pats nenulipu važiuodamas per perėją“, – prisipažįsta E. Krisčiūnas.

Pašnekovo teigimu, Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta daug draudimų, kurių niekas nesilaiko, o problema ta, kad taisykles sudaro keturių asmenų komisija.

„Kai buvome transporto komisijoje, 2010 metais, buvome sutarę, kad bus įtvirtintas leidimas važiuoti per perėją, įsitikinus, kad tai daryti saugu ir netrukdo pėstiesiems. Tačiau atėjo Stasys Brundza ir pasakė, kad jis nenori būti kaltas, jeigu nutrenks dviratininką. Dėl to pakeitė punktą, kad per perėją dviratį reikia vestis, bet užmiršo pasakyti, kad ta perėja turi būti nereguliuojama. Šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje perėjų iš viso nėra. Ministerija nesugebėjo suformuluoti teksto ir gavosi toks dalykas“, – pasakoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Jo įsitikinimu, policijos pareigūnai rūpintis turėtų automobilių vairuotojais, kurie prie vairo kalba telefonu arba viršija greitį, o ne kibti prie pažeidimų, kurie neturi įtakos eismo saugumui, ir pasirinktinėmis akcijomis pasakoti, kad negalima važiuoti per perėją.

Nelogiškais E. Krisčiūnas vadina ir reikalavimus dėvėti liemenes, apvažiuoti pėstįjį 3–7 kilometrų per valandą greičiu bei įjungti šviesas dienos metu. „Kai taisyklėse surašai dalykus, kurių nesilaikys 90 proc. visuomenės, tai ir į kitus dalykus, kurie tikrai svarbūs, visuomenė pradeda žiūrėti pro pirštus: ai, čia vėl nesąmonė“, – įsitikinęs pašnekovas.  Daugiau dėmesio vyro teigimu, reikėtų skirti ir pėstiesiems, kurie neretai vaikšto dviračių takais.

Išeitis – vairavimo teisės dviratininkams?

Kaip vieną išeičių saugesnei aplinkai keliuose ir didesnei kontrolei, LRT.lt kalbintas vairavimo instruktorius siūlo įvesti bent teorinį vairavimo egzaminą dviratininkams.

Pašnekovas teorijos egzaminą siūlo įvesti tik tiems, kurie neturi automobilio vairavimo teisių. Su tokia rekomendacija sutinka ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, tačiau jis labiau akcentuoja švietimo, o ne drausminimo naudą: „Pirmiausiai dviratininkų bendruomenių iniciatyva galėtų būti kažkokie mokymai, susibūrimai. Kitas būdas  – teikti siūlymus įstatymų leidėjams įvesti kažkokius privalomus dviratininkų mokymus“.

Su tuo kategoriškai nesutinka Lietuvos dviratininkų bendruomenės pirmininkas ir mano, kad vadovaujantis tokia logika privalomus kursus tektų įvesti ir pėstiesiems, mat šie – taip pat eismo dalyviai.

Vis dėlto, visi pašnekovai pripažįsta, kad siekiant saugumo keliuose, trūksta tiek automobilių vairuotojų, tiek dviratininkų pastangų. A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai neturi įpročio atkreipti dėmesio į dešinįjį veidrodėlį, sukdami į dešinę.

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas daugiausiai priekaištų turi dviratininkams, kurie ryžtasi tamsiu paros metu dviračiu važiuoti be šviesų. Tai, jo įsitikinimu, aktyviau turėtų kontroliuoti ir policijos pareigūnai.

E. Krisčiūnas pastebi, kad skirstyti eismo dalyvius į bendruomenes apskritai neteisinga, nes dažnas esame ir automobilio vairuotojas, ir dviratininkas, ir pėstysis, todėl kiekvienas turėtume labiau pasistengti: „Gerbti aplinkinius, laikytis tų taisyklių, kurios tikrai kenkia kitų saugumui: kalbėjimas telefonu, greičio viršijimas ir pan.“.