„Šiai dienai prieglobsčio procedūrose, kurias jau vykdo Migracijos departamentas, yra užregistruoti apie 1,5 tūkst. neteisėtų migrantų, atvykusių iš Baltarusijos, ir iš jų jau apie 200 sprendimų yra galutiniai, priimti. Kol kas nė vienas sprendimas nebuvo jų naudai, tai yra, nebuvo priimta nė vieno sprendimo suteikti prieglobstį“, – žurnalistams penktadienį sakė ji.

„Tai reiškia, kad tie visi asmenys, dabar su jais yra dirbama, jie yra informuojami apie jų alternatyvas ir apie galimybę grįžti namo savo noru“, – pridūrė departamento vadovė.

Pasak jos, apie trečdalis migrantų nepalankius sprendimus apskundė.

„Iš tų 200 apie 160 sprendimų jau yra įsiteisėję – praėję apskundimo procedūras. Dabar yra apie 40, kurie teismuose skundžiasi, ir pirma instancija dabar yra Migracijos departamente, šiai dienai yra galbūt dešimt asmenų, kurie pateikė skundus“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Sudėtinga susikalbėti

Iš viso į Lietuvą šiemet pateko per 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Taigi, didžioji jų dalis dėl prieglobsčio kol kas nesikreipė.

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo, tai yra susiję ir su tuo, kad pareigūnams sudėtinga susišnekėti su migrantais.

„Pagrindinė problema, kuri šiuo metu egzistuoja, tai mūsų ribotos galimybės susikalbėti su neteisėtais migrantais, nes dauguma jų nekalba anglų arba net arabų ir dėl to vykdant visus procesinius veiksmus susiduriame su problemomis“, – sakė jis.

Tai reiškia, kad tie visi asmenys, dabar su jais yra dirbama, jie yra informuojami apie jų alternatyvas ir apie galimybę grįžti namo savo noru.

Pasak pasieniečių vado, prieglobsčio nepasiprašiusiems bus siūloma išvykti į savo kilmės šalį, o atsisakiusiems tai padaryti, gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą patekimą į Lietuvą. Tikimasi, kad ši poveikio priemonė migrantus, kurių prieglobsčio prašymai nebus patenkinti, motyvuos pasirinkti grįžti namo.

Pasak E. Gudzinskaitės, kai kurie migrantai yra neapsisprendę, kaip pasielgti.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės duomenimis, maždaug 14 migrantų yra sutikę savo noru grįžti namo, dėl dar 11 atliekamos kitos procedūros. Ketvirtadienio vakarą namo išskrido pirmasis irakietis, birželį neteisėtai perėjęs Lietuvos ir Baltarusijos sieną.

„Procesai prasidėjo, tai yra pradžia, ir stengsimės, kad neteisėti migrantai būtų grąžinti į savo kilmės šalis“, – pabrėžė ministrė.

Vyks mobilios komandos

Pasak E. Gudzinskaitės, Migracijos departamentas šią savaitę sulaukė paramos iš Europos prieglobsčio paramos biuro, jis delegavo darbuotojų nuotolinėms prieglobsčio prašytojų apklausoms rengti.

Nuo kitos savaitės departamentas savo veiklą ruošiasi vykdyti ne tik Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, bet ir kitose vietose, kur yra apgyvendinti migrantai.

„Startuojame su mobiliomis komandomis, kurias sudaro ne tik Migracijos departamento, bet ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, ir Užsienio reikalų ministerija maloniai suteikė pagalbą deleguodama savo darbuotojus, kurie turi daugiau patirties tarpkultūrinio bendravimo ir kalbėjimo su užsieniečiais“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Šių komandų tikslas bus susitikti su žmonėmis, informuojant, be kitų dalykų, apie galimybę grįžti savo noru, pasinaudojant Lietuvos skiriama 300 eurų parama.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko rekordiškai daugiau – daugiau kaip 4 tūkst. – neteisėtų migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.