„Aš esu kandidatas be įprastos procedūros siūlomas, man nereikia to, ko reikia pretendentui į apylinkės teismo teisėjus. Tokia mano nuomonė“, – ketvirtadienį Seime sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui jo kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Ketvirtadienį klausimas įtrauktas į posėdžio darbotvarkę to pareikalavus prezidentui.

E. Šileikis ketvirtadienį stebėjosi, kodėl teisėjas sveikatą turi tikrintis ten, kur tai daro statutiniai pareigūnai. Jis tvirtino, kad visi jo sveikatos duomenys yra privačioje gydymo įstaigoje, galima kreiptis ten norint juos sužinoti.

„Kodėl privati įstaiga laikoma nepatikima?“ – klausė kandidatas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Kalbėdamas apie leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jis tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

„Tai yra popierius, kurį galima suplėšyti. Bet pats leidimas gimsta iš Konstitucijos“, – teigė teisininkas.

Anot jo, dabartiniame įstatyme įtvirtinta norma yra ydinga.

„Asmuo, kuris nori tapti teisėju, verčiamas gauti dokumentą, kurį paskui galima išmesti, nes tau vykdant teisingumą jo nereikia“, – kalbėjo kandidatas.

Jis sakė buvęs patikrintas Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip to reikalauja Korupcijos prevencijos įstatymas.

„Jūs mane norėjote pakišti po VSD vėliava, o aš nežinau, kas ten manęs laukia. Pavyzdžiui, aš trejus metus viename bendrabučio kambaryje gyvenau su Vygaudu Ušacku („Avia Solutions Group“ valdybos nariu – BNS). Sakys, kadangi jis dabar dirba tokioje bendrovėje, o kambariokas įtartinas, ir tu negausi leidimo. Kam man to reikia?“ – sakė E. Šileikis.

Jis taip pat ketvirtadienį paaiškino, kodėl rašė pastabas „MG grupės“ ginče su Seimo nariu Vytautu Baku. Koncerno advokatai ginče dėl dalykinės reputacijos rėmėsi šio mokslininko pateikta V. Bako pareiškimų analize ir išvada apie jo teiginius.

Asmuo, kuris nori tapti teisėju, verčiamas gauti dokumentą, kurį paskui galima išmesti, nes tau vykdant teisingumą jo nereikia.

V. Bako ir „MG grupės“ koncerno, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, ginčas baigėsi taikos sutartimis.

LRT anksčiau pranešė, kad E. Šileikis pastabas rašė ir „MG grupės“ vadovui Dariui Mockui, prieš dvejus metus su žmona besikreipusiam į Konstitucinį Teismą dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitikties Konstitucijai.

E. Šileikis tvirtino tokias išvadas rašęs ne tik minėtai verslo grupei, bet ir Notarų, Architektų rūmams, smulkiojo ir vidutinio verslo organizacijai, Vežėjų asociacijai, kitoms organizacijoms.

„Mano arkliukas nuo studijų laikų – Seimo nario teisinė padėtis (...) Kodėl sukaupęs tokį įdirbį, aš negaliu pamatyti unikalaus dalyko – pirmą kartą Lietuvoje grupė Seimo narių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Fantastika mokslui! Tai ne fantastika politikai, liūdnas dalykas, bet mokslui tai yra iššūkis“, – tvirtino jis.

„Ir vienas Seimo narys pirmą kartą per 30 metų buvo bandomas patraukti ir civilinėn atsakomybėn už žodžius, kurie galimai pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. (...) Ir atėjo advokatai pas Šileikį, ne dėl to, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, o dėl to, kad jis parašęs monografiją, parašęs diplominį darbą, magistro darbą. Ir staiga aš dabar šiais metais visa tai gaunu atgal, kaip galimą mano reputacijos kompromitavimą. Nu atsiprašau“, – kalbėjo E. Šileikis.

Honoraro dydžio neatskleidė

Į V. Bako klausimą, kiek jam sumokėjo „MG grupė“ už įžvalgas, kandidatas teigė negalįs to atskleisti, nes tai prieštarauja Advokatūros įstatymui.

„Paklauskite, kiek man visi sumokėjo. Ir kodėl reikia šiuose parlamento rūmuose murkdyti kandidatą dėl to, kad jis, kaip sakote, komercializavo mokslą?“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.

Šiuo metu E. Šileikis dirba Vilniaus universitete, yra Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius.

„E. Šileikis yra vienas ryškiausių Lietuvos konstitucionalistų, išugdęs vieną teisininkų kartą“, – pristatydama kandidatą ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Jūratė Šovienė.

„Didelė jo patirtis, sukauptos žinios ir kritinis mąstymas neabejotinai praturtins LAT ir padės teismo bylose atskleisti bei plėtoti viešojo intereso gynimo konstitucinius aspektus“, – teigė ji.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete (VU) Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis yra dirbęs VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

E. Šileikio kandidatūrą svarstys Seimo komitetai ir frakcijos, dėl jo paskyrimo parlamentarai planuoja balsuoti po dviejų savaičių.