Dėl šios priežasties šalyje trūksta mokytojų, kenčia ir mokinių pasiekimai.

Vis dėlto Komisija pažymi, kad Lietuva neseniai ėmėsi „tam tikrų veiksmų mokytojų trūkumo problemai spręsti, be kita ko, siekdama tobulinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas per nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas“.

„Be to, 21,4 proc. vaikų iki trejų metų, kuriems teikiamos oficialios vaikų priežiūros paslaugos, yra gerokai mažiau nei 2021 metų ES vidurkis (36,2 proc.), o tai ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį švietimo ir darbo rinkos rezultatams“, – rašoma trečiadienį paskelbtoje Lietuvos 2023 metų apžvalgoje.

EK taip pat pabrėžia, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų yra labai daug, tačiau aukštasis mokslas vis dar menkai atitinka darbo rinkos poreikius.

„Nors 2024 metais įsigalios griežtesni studentų priėmimo kriterijai, kai kurios aukštojo mokslo įstaigos vis dar labai priklauso nuo prastų mokymosi rezultatų turinčių studentų, kurie moka už savo studijas“, – nurodoma dokumente.

„Dėl mažo mokslinių tyrimų našumo ir mokslinės kompetencijos trūkumo aukštojo mokslo įstaigos negali suteikti studentams naujausių žinių“, – teigiama jame.

Apžvalgoje akcentuojama, kad doktorantų skaičius ir užsienio doktorantūros studentų dalis yra maža.

Informacinių ir ryšių technologijų specialistų prieinamumas, nors ir gerėjantis, tebėra iššūkis Lietuvos skaitmeninei pertvarkai.

„Lietuva nevisiškai išnaudojo investavimo į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas potencialą. Lietuva yra nuosaiki novatorė, tačiau, remiantis 2022 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės leidimu, ji mažina atotrūkį nuo likusios ES dalies“, – nurodo EK.

Taip yra dėl padidėjusių rizikos kapitalo ir ne mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) inovacijų išlaidų.

Anot Komisijos, Lietuvos privačios investicijos į MTTP sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį ES vidurkio, o tai lėtina perėjimą prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos.

Didžiąją dalį MTTP išlaidų sudaro viešasis finansavimas, tačiau MTTP intensyvumas tebėra gerokai mažesnis už valdžios sektoriaus tikslą – 1,5 proc. BVP 2024 metais.

„Šiuo metu Lietuva neturi patikimo plano, kaip užtikrinti daugiau investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, neapsiribojant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, tvarumą. Vis dar trūksta žmogiškųjų išteklių“, – teigia EK.