Ekonomisto teigimu, kol kas vis dar neįprasta matuoti sporto ekonominę naudą, o ir kai kurie skaičiai visgi neatspindi tikrosios sporto naudos. „Galima matuoti tiesiogiai, pavyzdžiui, kokią dalį bendrojo vidaus produkto sukuria stadionų statybos. Bet tai yra visiškai nereikšmingi skaičiai, lyginant su tuo, kiek daug naudos sukuria ilgesnė gyvenimo trukmė. Štai tas didesnis fizinis aktyvumas ir sportavimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Skandinavijos šalyse vidutinė gyvenimo trukmė yra beveik 10 metų ilgesnė nei Lietuvoje“, – aiškina N. Mačiulis.

Ekonomistas nuogąstauja, jog Lietuvoje vis dar itin didelė žmonių dalis visiškai neužsiima jokia fizine veikla. „Panaši statistika matoma net ir žiūrint į jaunus žmones, kurie paprastai dažniau sportuoja, bet, lyginant intensyvaus sporto statistiką, kuomet per savaitę skiriamos bent 5 val. sportui, Skandinavijos šalyse tokių yra daugiau negu pusė, lietuvių – tik ketvirtadalis. Sporto kultūra Lietuvoje pamažu atsiranda, bet mes pagal daugelį rodiklių, pagal aktyvumą sportinį atsiliekame nuo Europos Sąjungos šalių“, – sako N. Mačiulis

Daugiau apie sporto ir ekonomikos ryšį – laidos „Laba diena, Lietuva" įraše.