Kaip teigia Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas, nauja tvarka pasipiktinę darbuotojai jau surinko parašus ir siekia, kad eksperimentinis projektas nebūtų pradėtas.

Pasak V. Jagmino, prieš kelerius metus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Vilniaus pataisos namuose jau buvo taikytas darbo organizavimas pamainomis po 12 valandų ir jis nepasiteisino, ir darbuotojų prašymu buvo grįžta prie 24 val. pamainų.

„Tad ši iniciatyva nėra jokia naujovė, o Teisingumo ministerijai derėjo pasidomėti, ar tvarka nebuvo taikyta ir kodėl nepasiteisino“, – teigė VAITĮPS pirmininkas.

Teisingumo ministerija, pristatydama projektą viešojoje erdvėje, teigė, kad taip siekiama efektyvinti veiklos procesus, užtikrinti optimalų pareigūnų darbo ir poilsio režimą, taip pat sudaryti geresnes sveikatos bei šeimos ir darbo santykių derinimo sąlygas.

Užsienyje dirbančiam pataisos įstaigų darbuotojui, kad išmaitintų šeimą nereikia dirbti antro darbo, o Lietuvoje, deja, dėl mažo atlyginimo, priversti papildomai dirbti ne vienas.

Tačiau nepatenkinti Teisingumo ministerijos „nuleistais“ pokyčiais darbuotojai, anot VAITĮPS pirmininko, teigia, jog toks darbo organizavimas pablogins jų situaciją, o dalis jau svarsto, ar nereikės dėl pokyčių palikti darbo vietą.

„Kalėjimų departamentas kartu su Teisingumo ministerija vietoj paieškų, kaip pritraukti žmones, inicijavo projektą, keičiantį darbo režimą, kuris neabejotinai blogins pareigūnų padėtį, didins vykimo į darbą ir iš jo išlaidas, toks eksperimentas taip pat gali turėti įtakos dirbančiųjų skaičiui Vilniaus pataisos namuose“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas V. Jagminas.

Anot profesinės sąjungos pirmininko, ne paslaptis, kad didelė dalis darbuotojų dirba antrą darbą, kurį rinktis verčia menki atlyginimai, tad Teisingumo ministerijos inicijuotas eksperimentas gali paskatinti arba rinktis kitą bausmių vykdymo vietą, arba palikti tarnybą.

„Sistemoje, kurioje darbuotojų ir taip trūksta ne tik dėl nepatrauklaus darbo pobūdžio, bet ir menko atlygio, sprendimas keisti darbo organizavimą, kai dėl dabar nustatyto pamainų darbo laiko darbuotojai nesiskundė, labai rizikinga. Tai gali paskatinti darbuotojų trūkumo aštrėjimą, o kartu ir kitas problemas, pirmiausia – visuomenės saugumo“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak V. Jagmino, jei darbuotojai, pradėjus eksperimentą keis darbo vietą ar tiesiog nuspręs iš sistemos išeiti, dėl darbuotojų trūkumo bus sunku užtikrinti tiek jų pačių, tiek visuomenės saugumą.

Profesinės sąjungos pirmininkas stebisi, kad remiantis užsienio praktika ir pavyzdžiu, organizuoti darbą 12 valandų pamainomis Vilniaus pataisos namuose pasišovusi ministerija, situaciją paėmė iš konteksto ir padarė „copy-paste“, kai pataisos įstaigų darbuotojų situacija užsienyje ir Lietuvoje skiriasi kardinaliai tiek darbo užmokesčiu, tiek sąlygomis.

„Užsienyje dirbančiam pataisos įstaigų darbuotojui, kad išmaitintų šeimą nereikia dirbti antro darbo, o Lietuvoje, deja, dėl mažo atlyginimo, priversti papildomai dirbti ne vienas. Tad „klonuojant“ ar pritaikant užsienio praktiką, į situaciją reikėtų pažvelgti plačiau“, – kalbėjo V. Jagminas.

VAITĮPS pirmininkas patikino, kad profesinė sąjunga negavo jokių nusiskundimų dėl darbo organizavimo po 24 val., todėl šios problemos iškėlimas ir sprendimas atrodo keistai, kai yra tikrai daugiau svarbesnių problemų, kurios nejudinamos.

Labiausiai, anot profsąjungos pirmininko, liūdina, kad tokiam ministerijos siūlymui, matyt, negirdėdamos, o gal ir neatsiklaususios savo narių, pritarė kai kurios profesinės sąjungos.

„Norėtume išgirsti, kurios profesinės sąjungos konkrečiai pritarė tokiam siūlymui. Mano atstovaujama profesinė sąjunga į derybas nebuvo pakviesta, nors turime bene didžiausią bausmių vykdymo sistemoje dirbančių narių skaičių, kaip ir kolegų iš Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, nors klausimas pirmiausia liečia pastarosios profesinės sąjungos narius tiesiogiai. Jei dėl eksperimento jau kilo pasipriešinimas ne tik Vilniaus pataisos namuose, o parašus rinkti subruzdo ir kitų pataisos įstaigų darbuotojai, normalu, kad kyla klausimas kieno interesams atstovavo Teisingumo ministerijos projektui pritarusios profesinės sąjungos ir kodėl jos, prieš pritardamos, neišklausė pareigūnų nuomonės?“ – stebėjosi Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak K. Pauliuko, šiandien bausmių vykdymo sistemoje ir taip gausu problemų, panašūs projektai atneš tik daugiau sumaišties, pagilins esančias problemas ir paskatins pareigūnus pergalvoti, ar likti bausmių vykdymo sistemoje, ar ieškoti kito darbo.

LRITĮPS pirmininkas patikino, kad jo žiniomis, parašus, kad darbas nebūtų organizuojamas pamainomis po 12 valandų jau renka ir kitų pataisos įstaigų darbuotojai, apie naują tvarką Vilniaus pataisos namuose perskaitę viešojoje erdvėje.

„Tai, kad darbuotojai apie galimus pokyčius sužino iš žiniasklaidos ar socialinių tinklų, dar kartą parodo, kad Teisingumo ministerijos dialogas su partneriais ir darbuotojais tėra imituojamas arba nenuoširdus, o jo siekis galimai tik užsidėti pliusiuką, o ne nuosekliai spręsti problemas ir kelti profesijos prestižą“, - kalbėjo LRITĮPS pirmininkas.

Vilniaus pataisos namuose dirba per 300 darbuotojų, kurie jau yra surinkę parašus ir priešinasi Teisingumo ministerijos primestam eksperimentui.