„Šiemet, pavyzdžiui, nebuvo tokios kaitros kaip pernai liepos mėnesį. Dėl tos kaitros nukentėjo ir vynuogių, ir alyvuogių derlius. Kaip žinia, alyvuogių aliejus žiauriai pabrango. Graikijoje jis pabrango 68 proc. per metus“, – sakė kelionių vadovas Kretoje Audrius Antanas Morkūnas.
„Jau mes pabranginome tris kartus. Prieš šešis metus, kai pradėjome pardavinėti, buvo viena kaina. Per šešis metus tris kartus pabranginom“, – teigė „Graikas.lt“ bendraturtė Neringa.
Šiuo metu litras alyvuogių aliejaus kainuoja maždaug 22 eurus.
Neringa prognozuoja, kad rinkoje kainos ir toliau kils, nors šių metų derlius turėtų būti geresnis nei pernai. Šiemet mažiau pasisekė vynuogių augintojams. Dėl šylančio klimato dalis uogų sunoko per anksti, dalis išdžiūvo dėl lietaus trūkumo. Ekstremalios oro sąlygos jaukia prekybą vaisiais ir daržovėmis.
„Jos greičiau sunoksta, greičiau suauga. Jei, pavyzdžiui, pomidorai ar salotos gauna aukštesnę temperatūrą, automatiškai susidaro perteklinis kiekis, kurį reikia greičiau realizuoti. Po šito perteklinio kiekio būna trūkumas“, – aiškino „Baltic fresh fruit“ vadovas Elegijus Jankauskas.
Tiesa, nerimauti, kad pritrūks vaisių ir daržovių, neverta. Mat verslas vis dažniau dairosi į Afrikos ir Pietų Amerikos žemynus. O ir toje pačioje Europoje vaisių ir daržovių augintojų daugėja.
„Nebėra vien Italija, Graikija ir Ispanija tas vadinamasis Europos sodas. Atsiranda naujos šalys, kaip Makedonija, Albanija, Rumunija. Net ir Lenkija labai stipriai progresuoja“, – pridūrė E. Jankauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvių pamėgta Graikija, kaip ir kitos Pietų valstybės, kenčia ne tik nuo ekstremalių oro sąlygų, bet ir nuo nuolatinių gaisrų.
„Graikijoje yra atskira ministerija – Civilinės saugos ministerija, kuri pastaraisiais metais pervadinta į Klimato kaitos ir civilinės saugos ministeriją. Įsivaizduokite, kaip tai aktualu“, – sakė A. A. Morkūnas.
Graikų vyriausybė skelbia, kad vien birželį buvo užregistruota beveik 1300 miško gaisrų. Tai dvigubai daugiau nei pernai tuo pat metu. Išdegė beveik 10 tūkst. hektarų – tai penkis kartus daugiau nei pastarųjų 14 metų vidurkis.
„Vakar važiavau į Rytinę Kretą, kuri visiškai išdžiūvusi. Tie gaisrai labai natūralūs. Patikėkite, jei pamatytumėte, kiek lapai išdžiūvę – paimi į ranką, sutrupini ir jie tiesiog byra kaip dulkės. Ten reikia tik žiežirbos“, – kalbėjo kelionių vadovas.
Tiesa, tokios ekstremalios sąlygos lietuvių noro keliauti nesumažina. Graikija vis dar išlieka viena populiariausių atostogų krypčių.
„Atsisakymo dėl gaisrų nėra. Tačiau yra kita pusė – mes išmokome valdyti krizinę situaciją tiek iš kelionių organizatorių pusės, tiek iš tų, kurie dirba tose salose ar žemyninėse dalyse, kai vyksta gaisras“, – tikino Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Ten reikia tik žiežirbos.
„Žmonės dažniau renkasi keliauti ne į pačius miestus, pavyzdžiui, nesirenka pačių Atėnų vidurvasaryje, per pačius karščius, bet renkasi aplinkinius kurortus“, – pažymėjo kelionių agentūros „Įtaka“ atstovė Daiva Strumskienė.
Yra ir kita tendencija – dėl šylančio klimato vis daugiau turistų vietoj Pietų važiuoja į Šiaurės Europą.
„Pastaruosius tris metus tikrai matome išaugusį keliautojų norą aplankyti Norvegiją, pavyzdžiui, Švediją, Islandiją. Šiemet ir praėjusiais metais mes, kaip kelionių organizatoriai, taip pat turėjome rekordinius skaičius“, – informavo D. Strumskienė.
Esą tai į naudą galėtų išeiti ir Lietuvai.
„Vien galvoti, kad dėl klimato mūsų šalis taps populiari – tai tikrai taip nebus. Reikia labai didelį rinkodarinį darbą nuveikti, kad taptume viena iš šalių Šiaurėje, į kurias keliauja turistai“, – tvirtino Ž. Gavelienė.
Šiaurės Europoje turistai ieško aktyvaus poilsio, o tam reikia tinkamos infrastruktūros.
„Mums reikalingi maži viešbučiai, kurie būtų už miesto, kurie būtų tinkami 20 km keliaujantiems pėstute, kur galima pernakvoti ar pailsėti. Tai yra didžiulis rinkodaros ir infrastruktūros klausimas“, – teigė Ž. Gavelienė.
Pernai Europos Sąjungoje išdegė beveik pusė milijono hektarų ploto. Anot Europos aplinkos agentūros, per pastaruosius 40 metų dėl ekstremalių oro ir klimato sąlygų patirta ne mažiau kaip 560 mlrd. eurų žalos ir ekonominių nuostolių. Pernai nuostoliai siekė beveik 50 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai