Ką tai reiškia gyventojams? Kaip patikimas elektros tinklas prisideda prie ekonomikos augimo ir šalies konkurencingumo? Ir kaip Lietuvos elektros tinklas atrodo Europos kontekste? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo ESO vadovas Renaldas Radvilas.
– Dažnai kalbame apie atsparumą, ypač šių dienų kontekste. Kodėl jis toks svarbus?
– Kai kalbame apie tinklo atsparumą, tai nėra vien techninė sąvoka. Svarbiausia suprasti, kiek mūsų gyvenimas priklauso nuo elektros. Visa mūsų kasdienybė yra susijusi su elektros energija.
Tinklo atsparumas yra ta dalis, kuri užtikrina, kad nutikus įvairiems dalykams – nuo gamtinių grėsmių iki piktavalių veiksmų – tinklas būtų apsaugotas, o mūsų kasdienis gyvenimas nesutriktų. Kad galėtume gyventi įprastai: ryte išgerti kavos ar arbatos, naudotis visais prietaisais, kad verslai nestotų ir toliau galėtų veikti.
Aišku, kažkam atsitikus, viskas nebūtinai vyksta ta pačia linija, tam tikrų susvyravimų būna, tačiau svarbiausia, kad tai nevirstų masiniais sutrikimais.
– Jei reikėtų įvertinti mūsų šalies energetikos sistemos atsparumą, koks jis būtų ir kas per kelerius metus šiuo klausimu padaryta?
– Operatoriaus rodikliai yra labai aiškiai matuojami. Operatoriai gali lygintis vieni su kitais visoje Europoje. Yra keli rodikliai, kurie parodo, kiek tinklas yra atsparus ir kokią įtaką klientai pajaučia tada, kai tinklas veikia arba neveikia.
Vienas rodiklių – nutrūkimų trukmė. Tai reiškia, kiek laiko klientai vidutiniškai per metus būna be elektros energijos. Šį rodiklį per pastaruosius metus pagerinome. Šiandien Lietuvoje jis siekia 70 minučių. Tai reiškia, kad, kai neturime elektros energijos, trikdžių pašalinimas vidutiniškai užtrunka tiek laiko.
2024 m. šis rodiklis siekė arti 400 minučių. Tačiau metinių rodiklių negalime lyginti visiškai tiesiogiai, nes 2024 m. rugpjūtį turėjome tikrai didelę audrą, o vėliausiai elektros tiekimas klientams buvo atkurtas tik po 6–7 parų. Akivaizdu, kad tai stipriai keičia statistiką.
Vis dėlto, jei vertiname ilgalaikę tendenciją ir eliminuojame pikus, matome mažėjimą. Tai reiškia, kad elektros tiekimą atkuriame vis greičiau. Tai nėra vien mechaninis atstatymas – svarbūs ir techniniai bei skaitmeniniai sprendimai.
Tinklas vis labiau skaitmenizuojamas. Kuo anksčiau pamatomi sutrikimai, tuo greičiau, pasitelkus sužiedintus sprendimus, galima panaudoti kitus kanalus ar kelius, kad elektros energija pasiektų gyventojų namus.
– Ko dar trūksta iki 100 procentų elektros tinklo atsparumo?
– Nutrūkimų dažnis – dar vienas rodiklis, pagal kurį matuojami operatoriai. Kai sakome, kad esame vienas moderniausių tinklų Centrinėje Europoje, tai nėra „iš lubų“ paimtas teiginys – jis paremtas skaičiais. Mes lyginamės su kitomis šalimis, su savo kaimynais.
Šis rodiklis siekia 1,02. Tai reiškia, kad vidutiniškai vienas klientas neplanuotai ir netikėtai be elektros energijos lieka maždaug vieną kartą per metus. Aišku, kažkas gali sakyti, kad pas jį tokių kartų buvo daugiau, tačiau tai yra vidutiniai skaičiai, kurie neparodo kiekvieno atskiro žmogaus situacijos.
– Ar visas kritines vietas jau esate sutvarkę, ar dar turite darbo?
– Dėl to, kad tinklas yra skaitmenizuotas, visus atvejus matome. Taip pat yra startavusios programos, viena jų – tinklo kabeliavimas.
Apie 6000 kilometrų 10 kV įtampos tinklo turime miškuose, o per likusius 2,5 metų sukabeliuosime 2000 kilometrų. Tai reiškia, kad tinklas tose miškingose teritorijose taps trečdaliu patikimesnis, nes jis bus po žeme.
Atrinkdami linijas remiamės buvusių sutrikimų skaičiumi ir klientų, kuriems per tas linijas tiekiama elektra, skaičiumi.
– Kodėl kabeliavimas minimas kaip viena svarbiausių tinklo atsparumo priemonių?
– 80 procentų visų tinklo sutrikimų įvyksta dėl augmenijos. Esame miškingas kraštas, turime daug miškų, per kuriuos eina elektros linijos. Audrų metu tinklas dažniausiai ir yra pažeidžiamas.
Pats savaime tinklas yra stabilus, tačiau šalia augantys medžiai, krisdami ant linijų, jas nutraukia, sulaužo atramas, ir dėl to sutrinka elektros tiekimas.
– Yra dvi šalys, kurios yra visiškai sukabeliavusios savo tinklą – Danija ir Olandija. Ar Lietuvai realu tai pasiekti?
– Tikriausiai taip, tačiau klausimas – kada. Tam svarbūs keli elementai: šalies kraštovaizdis, tinklo struktūra, tam reikalingos lėšos ir žmogiškieji resursai. Kalbame ne apie milijonus, o apie milijardines investicijas.
Be to, pinigai patys darbų nepadaro – juos atlieka žmonės. Todėl vien tai, kad yra pinigų, dar nereiškia, kad bus galutinis rezultatas. Koją gali pakišti ir žmonių trūkumas.
Taip pat svarbus racionalumas. Jei vienas kabeliavimo kilometras kainuoja apie 70–80 tūkst. eurų, akivaizdu, kad investicija į klientą, kuris yra už dviejų kilometrų ir gyvena vienkiemyje, būtų labai didelė. Pigiau būtų nupirkti tokią sodybą ir jos tiesiog neturėti. Žinoma, tai juokai, tačiau visur turi būti vertinamas racionalumas. Todėl 100 procentų kabeliavimas, kaip tikslas, turi turėti ekonominę logiką.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai