Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nusprendė, kad balsuodamas dėl dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo Seimas pritarė dviem viena kitai prieštaraujančioms nuostatoms ir siūlo projektą grąžinti iš naujo svarstyti Sveikatos reikalų komitetui.

Seimo statutas numato, kad tuo atveju, jei priėmimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto priėmimo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.

Grupė parlamentarų į EPK kreipėsi tvirtindami, kad Seime per priėmimo procedūrą balsuojant už pasiūlymus patvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl projektas turi būti grąžintas komitetui svarstyti iš naujo, o ne būtų tęsiamas balsavimas dėl priėmimo.

Praėjusią savaitę pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, kad dėl perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.

Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisi embrionų šaldymą. Per projekto svarstymo procedūrą parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.