Dokumentu reiškiamas solidarumas Lietuvos žurnalistams, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
Rezoliucijai pritarė 385 europarlamentarai, 165 nepritarė, 35 susilaikė.
Iš Lietuvos parlamentarų rezoliucijos nepalaikė Aurelijus Veryga, Waldemaras Tomaszewskis, Petras Gražulis ir Vytenis Povilas Andriukaitis, visi kiti Lietuvoje rinkti EP nariai balsavo už.
Buvusi socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė balsavime nedalyvavo.
Rezoliucijos dėl bandymo perimti LRT projektą penkių frakcijų vardu pasirašė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija), Ana Catarina Mendes (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija), Dainius Žalimas su Petru Auštrevičiumi (Frakcija „Renew Europe), Diana Riba i Giner (Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas) ir Konstantinos Arvanitis (Europos vieningųjų kairiųjų frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji).
„Europos Parlamentas yra tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES narių. Tai – Lietuvos žmonių rinkta institucija ir ji privalo reaguoti į Lietuvos žmonių problemas“, – pranešime cituojama R. Juknevičienė.
Rezoliucija pripažįstamas svarbus nacionalinių transliuotojų vaidmuo puoselėjant pagrindines ES vertybes, kovojant su melagienomis ir bandymais sukiršinti visuomenę.
„Europarlamentarai sunerimę, kad pastaruoju metu Europos nacionaliniai transliuotojai susiduria su politiniais ir ideologiniais išpuoliais, šmeižto kampanijomis ir mėginimais paminti jų nepriklausomybę bei stabilų finansavimą. Kitų valstybių patirtis rodo, kad mėginimai užvaldyti nacionalinius transliuotojus yra pirmas žingsnis link demokratijos regreso“, – rašoma pranešime.
EP kritikuoja pasirinktą LRT įstatymo pakeitimo skubą, kuri esą neužtikrina teisėkūros skaidrumo, atskaitingumo ir visuomenės įsitraukimo.
Europarlamentarai ragina Seimą atmesti svarstomas LRT įstatymo pataisas, kurios palengvina LRT generalinio direktoriaus atleidimą.
„Bet kokios minėto įstatymo pataisos turėtų būti priimtos tik po Venecijos Komisijos nuomonės, atsižvelgus į ES žiniasklaidos laisvės aktą ir po viešų konsultacijų“, – teigiama dokumente.
EP kviečia Seimą ir Vyriausybę mažinti politinę įtaką sudarant LRT tarybą, pavyzdžiui, sumažinti politiškai skiriamų tarybos narių skaičių ir nustatyti jiems tinkamus profesinius reikalavimus.
Parlamento nariai taip pat prašo Europos Komisijos stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius juos, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
Kaip rašė BNS, praėjusių metų pabaigoje valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo turi būti pagrįstas viešuoju interesu.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
„EP nariai smerkia visus bandymus paminti LRT nepriklausomybę ir reiškia solidarumą su Lietuvos žurnalistais, LRT ir pilietine visuomene, ginančia žiniasklaidos laisvę. Jie kartu mano, kad sprendimas užšaldyti LRT biudžetą yra politinis spaudimas, nesuderinamas su ES žiniasklaidos laisvės aktu“, – teigiama rezoliucijoje.
BNS skelbė, kad rezoliucija imta rengti po to, kai šeši Lietuvos EP nariai dukart kreipėsi į EK, prašydami įvertinti įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.
„Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga teigė, kad rezoliuciją inicijavę europarlamentarai „neša šlamštą ant Lietuvos“.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad dokumente ne viskas atspindi realią situaciją, o premjerė Inga Ruginienė sako, kad opozicinėms partijoms naudinga kelti klausimą dėl LRT pataisų.
Pasak Vyriausybės vadovės, jei pataisose numatyta direktoriaus atleidimo tvarka bus grąžinta į galiojusią iki 2024 metų, kai direktorius atleidžiamas slaptu balsavimu dviejų trečdalių balsų dauguma, tarptautinėms organizacijoms „nebelieka erdvės, ką svarstyti“.
Naujausi komentarai