Kaip nurodo patys nevyriausybininkai, čia jie buvo atvykę padėti sniege gulinčiam ir paeiti negalinčiam Sirijos piliečiui, vėliau jie jam iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą.

Tuo metu Lietuvoje galiojo nepaprastoji padėtis ir patekti į pasienio ruožą reikėjo leidimo, tad Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl to nevyriausybininkams skyrė baudas. „Sienos Grupės“ savanoriai su jomis nesutiko ir kreipėsi į teismą.

Kaip nurodo EŽTT, Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjai padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jų veiksmai nebuvo pateisinami būtinuoju reikalingumu, nes savanoriai neturėjo kvalifikacijos suteikti medicininę pagalbą nelaimės ištiktam asmeniui.

Tačiau teismas panaikino baudas ir vietoj to kiekvienam pareiškėjui skyrė įspėjimą. Vėliau Kauno apygardos teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo išvadas.

Tuomet nevyriausybininkai sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis prašymą atmetė, nenustatęs pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą buvo padarytas esminis teisės pažeidimas.

Galiausiai „Sienos grupė kreipėsi į EŽTT, kuri ėmėsi bylos dėl galimo asociacijų laisvės pažeidimo. Jis taip pat sprendžia, ar buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir vertina, ar Lietuva nepažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos, draudžiančios bausmę nepadarius nusikaltimo.

„Sienos Grupės“ direktorius Mantautas Šulskus sako, kad pasieniečių skirtos baudos „prisidėjo prie ir taip jau įjautrintos visuomenės gąsdinimo“.

„Valstybės institucijų komunikacija ir veiksmai – minėtos baudos, vėliau – ikiteisminis tyrimas, pravardžiavimas „pseudosavanoriais“ priešiškai nuteikė dalį visuomenės ir padarė didelę reputacinę žalą ne tik mums, bet ir apskritai – visam humanitarinės pagalbos sektoriui“ – teigė savanoris.

Toks valstybinių institucijų nebendradarbiavimas su visuomene ar netgi kryptingas veikimas prieš nevyriausybininkus kuria pavojingus precedentus ir primena kaimynus iš Rytų. 

„Net ir dabar, nors ir yra gauti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai dėl mūsų ir pasieniečių komunikacijos, pareigūnai jų paprasčiausiai nevykdo. Toks valstybinių institucijų nebendradarbiavimas su visuomene ar netgi kryptingas veikimas prieš nevyriausybininkus kuria pavojingus precedentus ir primena kaimynus iš Rytų, į kuriuos, tikiu, Lietuva nei kiek nenori būti panaši“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Lietuvoje galioja ekstremalioji situacija. Tai reiškia, kad norintieji patekti į pasienio ruožą, turi gauti leidimą.

„Sienos Grupę“ šioje byloje atstovaujantis advokatas Rytis Satkauskas teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu patvirtintoje tvarkoje dėl leidimų būti pasienio ruože numatyta, jog leidimas neišduodamas asmenims, kurie per pastaruosius 12 mėnesių buvo bausti pažeidus teisės aktus, reglamentuojančius pasienio teisinį režimą.

„Šiuo pagrindu, „Sienos Grupės“ savanoriams vėliau ir buvo atsisakyta išduoti leidimus, taigi jų svarbiausia veikla – humanitarinės pagalbos teikimas pasienyje – buvo ribojama, apie bausme gyvybę gelbėjusiems savanoriams skelbta spaudos pranešimuose. Tačiau mes žinome, kad gelbėti gyvybę nėra teisės pažeidimas“, – sako advokatas.

EŽTT byloje pateikė klausimus Lietuvai, į kuriuos ši turi atsakyti iki birželio.