Antradienį FNTT išplatino pranešimą, kad dėl įtartinų Š. Stepukonio pinigų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau dar 2022 metais nutrauktas, nenustačius nusikaltimo požymių.

FNTT direktorius Rolandas Kiškis, paklaustas, kodėl buvo tyrimas nutrauktas 2022 metais, atsakė: „Nekomentuosiu. Mes pasakėme penktadienį spaudos konferencijoje, neetiška bus iš anksto kažkam komentuoti“.

Apie pradėtą, bet nutrauktą tyrimą dėl Š. Stepukonio FNTT pranešė tik po to, kai „Payseros“ vadovas viešai pranešė, kad Š. Stepukonis turėjo pas juos sąskaitą ir „Paysera“ prašė FNTT aiškintis, iš kur Š. Stepukonio sąskaitoje – milžiniški pinigai.

„Sunku patikėti, kad net turtingiausias žmogus Lietuvoje gali sau tokią sumą išsimokėti“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas Marijus Plančiūnas.

„Paysera“ tada užblokavo Š. Stepukonio sąskaitą. Paprašė dokumentais pagrįsti pinigų kilmę. Š. Stepukonio pateikti dokumentai, anot „Payseros“, jų neįtikino, todėl ir perduoti FNTT.

„Šiuo atveju atsakymas buvo gautas, kad nusikaltimo sudėties nėra ir pagrindo šaldyti lėšas nėra“, – nurodė M. Plančiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Paysera“ atblokavo Š. Stepukonio sąskaitą. Toliau stebėjo, kaip milžiniškos sumos sukosi iki pat praėjusių metų pabaigos, kai jau pats „BaltCap“ kreipėsi į teisėsaugą.

„Srautus mes fiksavome praktiškai iki praeitų metų pabaigos, jis buvo aktyvus naudotojas. Kadangi prieš tai FNTT išaiškino, kad nusikaltimo sudėties nėra, toliau pagrindo įšaldyti ir apriboti nebuvo“, – aiškino „Payseros“ vadovas.

FNTT teigė, kad tyrimas dėl Š. Stepukonio nutrauktas Prokuratūros sprendimu. Nors prokurorai remiasi FNTT pareigūnų surinktais duomenimis. Daugiau komentarų žadama penktadienį.

„Pateiksime viską ir savalaikiai. Net jei buvo klaidos, sugebėsime ir pateikti, ir įsivertinti, ir atsiprašyti, patikėkite“, – teigė R. Kiškis.

Net jei buvo klaidos, sugebėsime ir pateikti, ir įsivertinti, ir atsiprašyti, patikėkite.

Anot „Payseros“, Š. Stepukonio paaiškinimus apie milžiniškas sumas jo sąskaitose matė ir Lietuvos bankas. Bet Lietuvos bankas labai nenoriai atsakė, ar dar 2022-aisiais matė Š. Stepukonio sąskaitas.

„Tai nėra svarbu ar mes gavome ar negavome, yra funkcijų atskyrimas. Ši informacija, kuri susijusi su nusikaltimais, turėtų būti pateikiama FNTT“, – nurodė Lietuvos banko priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Dabar Lietuvos bankas nusprendė tirti pačią „Payserą“, kuriai ne kartą taikytos sankcijos dėl pinigų plovimo spragų. Iš „Payseros“ prašys duomenų apie tas pačias Š. Stepukonio sąskaitas.

„Tikslas yra įvertinti, ar „Paysera“ padarė visus veiksmus, kuriuos turėjo padaryti Š. Stepukonio atžvilgiu“, – aiškino V. Cibas.

Lietuvos bankas pabrėžė, kad ir už „BaltCap“ priežiūrą atsakinga Estija.

„Už valdymo įmonių priežiūrą, fondų priežiūrą yra atsakinga Estijos priežiūros institucija“, – sakė Lietuvos banko priežiūros departamento direktorius.

„BaltCap“ sudaro daugybė fondų ir įmonių. Valstybės institucijos kontroliuoti ima tik tada, kai fondų vertė viršija tam tikrą sumą.

Estijos Finansų inspekcija LNK žinioms pakomentavo, kad konkretus „BaltCap“ fondas, iš kurio ir dingo pinigai, nebuvo prižiūrimas.

„Įtariama, kad pinigai buvo pasisavinti iš įmonių, į kurias investavo „Baltcap Infrastructure Management“ valdomas fondas. „Baltcap Infrastructure Management“ nei 2018 m., nei dabar nėra prižiūrimas Estijos finansų inspekcijos“, – nurodoma Estijos finansų inspekcijos komentare.

LNK Žiniomis, Š. Stepukonis sąskaitas galėjo turėti ne vien „Payseroje“. Visi didžiausi Lietuvos bankai nurodė negalintys nei patvirtinti, nei paneigti. Motyvuodami, kad informacija apie klientą yra paslaptis.

O „BaltCap“ vadovas S. Gustainis ELTAI teigė, kad Š. Stepukonio aferos prasidėjo, kai jis vienintelis liko atsakingas už jo paties ir kurtą fondą.

„Ta komanda sumažėjo iki jo vieno Lietuvoje. Tai, man atrodo, sudarė prielaidas tam, kas įvyko“, – ELTAI teigė „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis.

S. Gustainis neskuba tikėti versija, kad Š. Stepukonis dabar kariauja Ukrainoje.

„Mes turime galimybę ir laiškus visus jo skaityti. Tiek daug melo, kad nebūtinai tiki kuo nors iš viso“, – ELTAI sakė S. Gustainis.

Anot S. Gustainio, Š. Stepukonis buvo kertinis žmogus jo paties išvogtame fonde.

„Tas, kuris sukūrė tą fondą, šiuo atveju Šaras, buvo visiškai centrinė figūra. Jei čia naudoti tą mūsų žodyną, jis buvo mūsų super keyman'as“, – ELTAI tvirtino „BaltCap“ vadovaujantis partneris.

Bet tiek finansų ekspertai, tiek tarnybos kaip esminę grandį leidusią įvykti beprecedentei vagystei, mato būtent paties „BaltCap“ spragas.

Vis daugėjant klausimų dėl kelerius metus vykusios vagystės ir tarnybų reakcijos, neabejojama, kad investuotojai dabar dvejos dėl visų Baltijos šalių.

„Matysime tikrai arba pasitraukimą, arba susilaikymą. Natūralu, kad kol bus tyrimas, aktyvių veiksmų nesimatys iš rinkos“, – teigė Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius.

Lošimų priežiūros tarnyba pradėjo patikrinimą ir dėl „Olympic Casino“, kuriame Š. Stepukonis galėjo lošti vogtais milijonais.