„Aštuonių asmenų, nominuotų  į komisiją, išreikštas nepasitikėjimas nominuotu pirmininku rodo, kad yra diskredituojama ir komisija, ir komisijos sudarymo modelis. Tikrieji srities profesionalai nebepasitiki, kad komisija gali atlikti darbą, ji tampa politine, o ne moksline organizacija ir jie tokioje nenori dalyvauti“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Konservatorių vadovas kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį siūlydamas stabdyti komisijos formavimą ir procesą pradėti iš naujo, prieš tai pakeitus komisijos formavimo principus.

„Aš kreipiuosi į Seimo pirmininką prašydamas stabdyti visą šį procesą, priimti įstatymą Seime, kurie leistų depolitizuoti ir susigrąžinti pasitikėjimą komisija ir jos sudarymo principais, ir ją sudaryti iš naujo, kad ja pasitikėtų mokslininkai, visuomenė, ir ji galėtų efektyviai veikti“, – sakė G. Landsbergis.

Konservatorių vadovas yra registravęs pataisas, kurios keistų VLKK sudarymo tvarką – kandidatus Seimui teiktų patys universitetai ir institutai, o ne Seimo Švietimo ir mokslo komitetas iš atsirinktų pretendentų.

Aštuoni iš septyniolikos naujai išrinktos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nariai kreipėsi į Seimo frakcijas prašydami A. Antanaičio neskirti pirmininku, abejodami jo kompetencija.

„Viešuose pasisakymuose deklaruojamas kalbos mokslo ir kalbos norminimo atskyrimas, kalbininkų ir visuomenės supriešinimas sukėlė abejonių, ar Seimo Švietimo ir mokslo komitete siūlomas kandidatas turi kompetencijų vadovauti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (...) Būtina turėti pakankamai specialių profesinių žinių ir patirties, kad būtų įmanoma suderinti įvairias ekspertines nuomones“, – sakoma jų kreipimesi į Seimo frakcijas.

Šį kreipimąsi pasirašė kalbininkai Albina Auksoriūtė, Andrius Utka, Lina Murinienė, Rasuolė Vladarskienė, vertėjai Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušys, muzikologė Jūratė Katinaitė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė.

„Mes, Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlytieji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narius, esame įsitikinę, kad komisijai turi vadovauti kompetentingas žmogus, patyręs kalbininkas. Neįsivaizduojame sklandaus, veiksmingo ir korektiško komisijos darbo vadovaujant internetinio dienraščio „Alkas“ leidėjui ir redaktoriui Audriui Antanaičiui, todėl siūlome šio kandidato netvirtinti“, – sakoma kreipimesi.

„Svarbus vadovo parinkimo kriterijus turėtų būti tai, kad daugelis komitete išrinktos naujos sudėties komisijos narių nesutiko dirbti su kandidatu kaip komisijos pirmininko pavaduotojai“, – kartu pažymima kreipimesi.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas rugsėjį išrinko naujosios VLKK narius, tačiau komisijos sudėtį, kaip ir vadovybę, turi tvirtinti Seimas. Švietimo ir mokslo komitetas VLKK pirmininku siūlo skirti portalo alkas.lt redaktorių A. Antanaitį – slaptame balsavime jis nugalėjo dabartinę komisijos vadovę kalbininkę Daivą Vaišnienę. Už A. Antanaitį buvo šeši komiteto nariai, o D. Vaišnienės kandidatūrą parėmė keturi nariai.

Svarstant kandidatūras „valstiečių“ pasiūlytą A. Antanaitį aštriai kritikavo opozicijos atstovai, keldami klausimus tiek dėl jo kompetencijos, tiek dėl darbo portale alkas.lt.

Kol Seimas nepatvirtino naujos VLKK sudėties ir vadovų, dirba senoji komisija. Jai nuo 2012 metų vadovauja D. Vaišnienė. Žurnalistas A.Antanaitis šiuo metu dirba portalo alkas.lt leidėju ir redaktoriumi, jis anksčiau  būdamas „Laisvosios bangos“ radijo žurnalistu kartu dirbo ir europarlamentaro Valentino Mazuronio patarėju, šiam faktui išaiškėjus pareigų atsisakė.

Renkant komisijos narius aštriausias klausimas irgi buvo dėl asmenvardžių rašybos. Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos vyksta jau dešimtmečius. Vieni vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvų kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.