„Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją“,  – trečiadienį per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė jis.

Anot jo, ir Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais, tačiau juos vienijo idėja – nepriklausoma Lietuva.

„Ar šiandien Lietuva gali tikėtis bent panašios vienybės? Ar turime idėją, kuri galėtų bendram darbui suburti skirtingų politinių pažiūrų žmones? Ar turime idėją, kuri kviestų kartu ne griauti, o kurti?“ – retoriškai klausė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, kitas 1990-ųjų žodis yra pasitikėjimas.

„Rinkdama Aukščiausiąją Tarybą tauta išreiškė pasitikėjimą žmonėmis, kuriems širdyse atnešė troškimą – nepriklausomos valstybės atkūrimą. Ir tas pasitikėjimas nebuvo išduotas“, – sakė jis.

Savo kalboje trečiadienį G. Nausėda prezidentu pavadino pirmąjį faktinį atkurtos Lietuvos vadovą, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį.

Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis.

„Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis. Skaudu, kad Vytautas Landsbergis nuo šiol Kovo 11 dieną jaus ir asmeninę netektį. Užuojauta, Prezidente“, – kalbėjo G. Nausėda.

Antradienį eidama 91-uosius metus mirė V. Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė.

Anksčiau būta iniciatyvų suteikti V. Landsbergiui prezidento ar valstybės vadovo statusą ir su tuo susijusias garantijas, bet jos visos žlugo.

V. Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais priimant Kovo 11-osios aktą. Juo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį pripažinimą.

V. Pranckietis: pasiekta pažanga negalime nesididžiuoti

Negalime nesididžiuoti per 30 nepriklausomos Lietuvos metų pasiekta pažanga, sako Seimo pirmininkas.

„10 tūkst. 958-oji nepriklausomos valstybės diena – tai 30 metų“, – trečiadienį Nepriklausomybės aikštėje per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė Viktoras Pranckietis.

„Trys laisvos šalies dešimtmečiai – vieniems jie „prabėgę“, kitiems „praėję“ ar net „praslinkę“ – išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę. Galime drąsiai teigti, kad Lietuvoje nuoširdžiai puoselėjamos įvairios pasaulėžiūros, klesti nuomonės“, – kalbėjo jis.

„Akivaizdu, kad kalbėtis nebebijome. Kiekvienas Lietuvoje ištartas žodis yra laisvas, o bandymus nepaisyti demokratijos pasitinkagriežta ir reikli pilietinė sąžinė. Dar prieš beveik 11 tūkst. dienų mūsų šalyje kaip įtampa tvyrojo viena ir vienintelė tiesa, todėl negalime nesididžiuoti laisvos Lietuvos pažanga“, – teigė jis.

Anot parlamento vadovo, prieš 30 metų būti lietuviu reikėjo drąsos – nepriklausomybės siekis pasitiktas ekonominėmis manipuliacijomis, smurtu ir agresija.

„Tačiau tautos siela, lietuvio tapatybė liko gyva ir sveika. Tapatybė vienijo mus, saugojo mus ir suteikė pasiryžimo susigrąžinti tai, kas mums priklausė – laisvę“, – sakė jis.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė atstatantis nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.