Tarp pasirašiusiųjų – Lietuvos ornitologų, Entologų draugijų, „Baltijos aplinkos forumo“, Gamtos apsaugos organizacijos „Baltijos vilkas“, viešosios įstaigos „Darnaus vystymosi centras“, asociacijos „Gyvas miškas“, nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos arboristikos centras“ bei Labanoro klubo vadovai.

Kreipimąsi į prezidentą pasirašė ir daugiau nei 100 visuomenininkų, aktorių, rašytojų, muzikų: Irena Veisaitė, Tomas Venclova, Gintaras Varnas, Mirga Gražinytė-Tyla, Kristina Sabaliauskaitė, Antanas A. Jonynas, Aidas Marčėnas, Marius Ivaškevičius, Rolandas Kazlas, Aistė Smilgevičiūtė, Jurgis Didžiulis, Rokas Radzevičius, Erika Jennings, Domantas Razauskas ir kiti.

„Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai“, – rašoma kreipimesi.

Teigiama, kad ministras, liepos viduryje sustabdęs Punios šilo sengirės apsaugą užtikrinančią gamtinio rezervato plėtrą, leido ir toliau čia vykdyti kirtimus bei medžioti, taip keliant grėsmę ir darant žalą Lietuvai ir Europai vertingai sengirei.

„Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus“, – teigiama rašte prezidentui.

Kreipimesi tvirtinama, kad šilo likimui grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai, P. Pelecio / Fotobanko nuotr.

Gamtosaugininkai ir visuomenininkai įsitikinę, kad K. Mažeikos argumentai, jog rezervato teritorijos išplėtimas neleistų Punios šile nei lankytis, nei grybauti ir uogauti, nėra tvirti.

„Parengti planavimo dokumentai nurodo priešingai – numatyta, jog aplinkiniai gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile, o visuomenės lankymasis tam tinkamose teritorijose būtų net labiau prieinamas dėl pagerintos infrastruktūros“, – rašoma kreipimesi.

Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs, jog Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams.

Anot kreipimosi autorių, rezervato plėtros stabdymas naudingas medžiotojams, todėl prezidento prašo pakeisti K. Mažeiką nauju ministru.

„Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs, jog Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams, kas medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą“, – teigiama pranešime.

Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.

Ministras: planuojama atsisakyti kirtimų ir medžioklės

Tuo metu aplinkos ministras K. Mažeika dėkoja visuomenininkams už reiškiamą susirūpinimą ir teigia, kad Punios šilo apsauga stiprinama jau dabar.

„Miškų urėdija planuoja visai atsisakyti plynų kirtimų ir medžioklės plotų jame. Įsteigti rezervatą visame šile yra tik vienas iš galimų apsaugos sprendimų“, – BNS perduotame komentare cituojamas K. Mažeika.

Jis tikina, kad išplėtus rezervato teritoriją, tačiau nepakeitus įstatymo Seime, iškart atsirastų draudimų ir apribojimų Punios šilo lankytojams.

„Bet verta konstatuoti, kad kol nepakeistas įstatymas Seime, tol rezervato išplėtimas reikštų, kad nuo kitos dienos atsirastų dar daugiau draudimų ir apribojimų paprastiems lankytojams, ne aplinkiniams gyventojams, todėl pasirinkta kita alternatyva – ne rezervato išplėtimo keliu, o taikant kitas apsaugos priemones, nes net išplėtus rezervatą pagal buvusį planą, jis neapimtų viso Punios šilo“, – teigia ministras.

Urėdija: planiniai kirtimai neplanuojami nuo 2016 metų

Valstybinių miškų urėdijos BNS pateiktais duomenimis, nuo 2016 metų šile neplanuojami jokie planiniai kirtimai, taip pat tokių kirtimų nenumatyta ir šiemet – vykdomi tik sanitariniai kirtimai.

„Vykdomi tik atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos. Stichinių nelaimių miškuose atvejais, jei būtina, atliekami plyni sanitariniai kirtimai“, – teigia valstybės įmonė.

Pateikti duomenys rodo, kad 2014–2019 metais Punios šile iškirsta beveik 40,7 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia – beveik 15,4 tūkst. kubinių metrų – medienos iškirsta 2017 metais.

2014 metais iškirsta 5,1 kubinių metrų medienos, 2015 metais – 6,3 tūkst. kubinių metrų, 2016 metais – 4,3 tūkst., 2018 – 6,6 tūkst., šiemet iškirsta 2,9 tūkst. kubinių metrų medienos.

Dalis šios medienos kirsta plynais sanitariniais kirtimais: 2014 metais – 0 hektarų, 2015 – 0,3 ha (31 kub. m), 2016 – 2,4 ha (678 kub. m), 2017 – 24,1 ha (6,3 tūkst. kub. m), 2018 – 2,4 ha (609 kub. m), 2019 metų pirmąjį pusmetį – 1,8 ha (680 kub. m).

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.