Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė sako, kad ją pribloškė Vyriausybės siūlymas Seimui neskirti valstybinių pensijų pusantro šimto holokausto aukų gelbėtojų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo gyvybe gelbėdami žydus.

T.B.Burauskaitė sakė, kad žydų gelbėtojai Lietuvoje yra garbaus amžiaus ir kasmet jų mažėja, todėl sunkiai suvokiamas atrodo Ministrų kabineto siūlymas atidėti įstatymo svarstymą.

"Greitai nebeliks gyvų žmonių, kurie aukojo savo gyvenimą, žinojo, kuo rizikuoja nacių okupacijos metu gelbėdami žydus, daugiausia vaikus. Gal geriau metus nedidinti atlyginimų, nes dirbantys žmonės yra jaunesni už gelbėtojus - juk jie buvo suaugę jau prieš 70 metų", - BNS sakė centro direktorė.

"Vyriausybės pozicija man atėmė žadą. Žydų gelbėtojai buvo mūsų tikri didvyriai. Negi kažkas įsivaizduoja, kad jie neverti tų kelių litų prie pensijos...", - kalbėjo T.B.Burauskaitė.

Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį nusprendė pasiūlyti Seimui kol kas nesvarstyti įstatymo, kuris suteiktų laisvės kovų dalyvio teisinį statusą žydų gelbėtojams.

Pažymoje, kuri pridėta prie Vyriausybės išvados, teigiama, kad 180 gyvų holokausto aukų gelbėtojų pripažinus laisvės kovų dalyvio statusą, jų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikėtų po 860 tūkst. litų.

65 asmenų, kurie žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, šeimoms vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln. litų.

Pasak T.B.Burauskaitės, 180 žydų gelbėtojų Lietuvoje gyveno metų pradžioje, šiuo metu gyvų likę ne daugiau kaip pusantro šimto, ir jų pensijoms reikėtų tik apie 600 tūkst. litų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus prioritetus.

"Jeigu jūs surašytumėte tuos klausimus, kurie yra kelių milijonų, o kitą sykį netgi 500 tūkst., 300 tūkst. litų klausimai, ir kuriuos vertėtų finansuoti iš viešųjų lėšų, išeitų labai stora knyga, labai daug eilučių, ir visas eilutes sudauginus, išeina didžiuliai skaičiai. Dėl to mes turime pasirinkti tuos prioritetus, kuriuos finansuojame, ir, deja, yra labai daug prioritetų, ypatingai socialinėje srityje, kurių mes šiandien dar nepajėgiame finansuoti", - žurnalistams sakė R.Šadžius.

Tame pačiame Vyriausybės posėdyje ministrai trečiadienį nusprendė skirti 10 mln. litų informacinei kampanijai dėl euro įvedimo.

Neigiamą išvadą dėl žydų gelbėtojų parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad lėšų "dėl sudėtingos ekonominės situacijos skirti nėra galimybės".

"Įstatymo projekto tikslo siūloma siekti vėlesniais metais, atsižvelgiant į šalies ekonominę būklę ir turimas finansines galimybes didinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus", - sakoma Vyriausybės išvadoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.