Seimo nariai užsimojo paraginti prekybos tinklus specialiai ženklinti prekes, kurių gamintojai vis dar nenutraukė veiklos Rusijoje.

„O dar yra tokių?“ – klausė viena moteris.

Patys ukrainiečiai skaičiuoja, kad iš Rusijos dar nepasitraukė maždaug 1,5 tūkst. prekių ženklų.

„Nors laišką rašėme vasaros pradžioje, šiandien jau rugpjūčio pirma, bet jokio atsako iš prekybos tinklų negavome, net elementaraus atsakymo“, – kalbėjo seimo narys (TS-LKD) Vilius Semeška.

Be V. Semeškos į prekybininkus kreipėsi ir konservatoriai: Aistė Gedvilienė, Dalia Asanavičiūtė ir Edmundas Pupinis.

„Kad teroristinė valstybė turėtų kuo mažiau galimybių, finansinių ir įvairų kitų, žudyti taikius žmones“, – situaciją komentavo V. Semeška.

„BNS“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad specialaus prekių žymėjimo pageidautų ir gyventojai. Tam pritartų beveik pusė apklaustųjų.

„Reikia, aš galvoju, reikia“, – pritarė kalbintas vyras.

Tuo pat metu idėjai nepritaria maždaug penktadalis, o dar apie trečdalis šiuo klausimu nuomonės neturi.

„Nemanau. Todėl, kad žmonėms vienodai. Jie žiūri į kainas, o ne į gamintoją“, – pareiškė kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kaip sakoma, „Vičiūnai“ yra žinomi, o daugiau išvardinti tikriausiai ir negalėčiau“, – sakė kalbinta moteris.

„Aš nemanau, kad žmonės taip nuodugniai tikrina. Žiūri į sudėtį, o ne kam priklauso ta įmonė“, – kalbėjo kita moteris.

Tačiau prekybos tinklai – vienos nuomonės. Iš asortimento rusiškos ir baltarusiškos prekės seniai išimtos. O papildomo ženklinimo artimiausiuose planuose bent jau kol kas nėra.

„Yra pasitaikę atvejų, kuomet tiekėjas atsiunčia Rusijoje pagamintą prekę, nors mes ją užsakinėjame iš Europos ar Kinijos rinkos. Sugriežtinome prekių kilmės ir pakuočių dizaino patikros kontrolę sandėliuose, kad tos prekės nepasiektų pirkėjų. Dėl to manome, kad dėl šios priežasties, mūsų daromų veiksmų, tas žymėjimas mums nėra aktualus“, – sakė „Iki“ komunikacijos atstovas Justinas Petkus.

„Nėra nei rusiškų, nei baltarusiškų prekių. Ir klientas tikrai gali rasti, ką įsigyti. Čia yra kiekvieno pirkėjo asmeninis pasirinkimas“, – komentavo „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Kad savo mokamais mokesčiais remia Rusiją, ukrainiečiai kaltina daug visiems puikiai pažįstamų vardų. Pavyzdžiui, „Pepsi“, „Coca Cola“, „Nestle“, „Bonduelle“, „Bacardi“, „L’Oréal“ ir panašiai.

„Mes dirbame su daugiau negu 700 tiekėjų. Jie keičiasi, tad, manytume, kad turėtų būti sudarytas oficialus atsakingų institucijų patvirtintas sąrašas, tuomet galėtume diskutuoti“, – pasiūlė „Iki“ atstovas.

„Priešingu atveju, jeigu mes tą darome be jokio pagrindo, ženkliname tą produkciją, tai kyla rizika, kad mes galime klaidinti ir pirkėją“, – komentavo „Maximos“ atstovė.

Baiminamasi, kad toks ženklinimas nevirstų pagrindu prekybininkus tampyti teismuose.

„Dėl galimai neteisingos informacijos apie gamintoją taip pat užsitrauktume teisinę atsakomybę. Ir kitas dalykas – nesant oficialiam sąrašui, negalėtume teikti vienodas sąlygas visiems tiekėjams“, – paaiškino „Maximos“ atstovė.

„Man atrodo, kad čia yra šioks toks išsisukinėjimas. Puikus Švedijos pavyzdys, kur be jokių politikų paraginimų, be kokių įstatymų ir priimtų teisės aktų patys prekybos tinklai ėmėsi tokios iniciatyvos“,  – teigė V. Semeška.

„Jam gali atrodyti, kad yra pažeidžiamos jo teisės į prekės ženklą ar jo dalykinę reputaciją. Ir, aišku, kad reikalavimus jis kelti gali. Tačiau yra kita dalis – kiek tie reikalavimai iš tikrųjų yra pagrįsti“, – komentavo advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovė Giedrė Rimkūnaitė-Mankė.

Anot teisininkų, specialaus ženklinimo variantas įmanomas, tačiau tam reikėtų skirti nemažai resursų ir kruopščiai pasiruošti.

Sunku pasakyti, nes patys pirkėjai irgi yra sąmoningi ir jie tikrina, kokias prekes perka.

„Informacija neatitinka tikrovės tol, kol tas asmuo, kuris paskleidė, neįrodo priešingai. Čia ir slypi ta pareiga gerai atlikti namų darbus. Ir aš manau, kad tai tikrai galima padaryti“, – teigė G. Rimkūnaitė-Mankė.

Prekybininkai kelia klausimą ir dėl norimo pasiekti rezultato. Esą, ankstesnės akcijos, nukreiptos prieš vis dar į Rusiją įsikibusį verslą, pastebimų pokyčių, deja, neatnešė.

„Nemanau, kad kažką pakeistų“, – sakė vienas vyras.

„Tai aišku, kad pakeistų“, – paprieštaravo kita moteris.

„Sunku pasakyti, nes patys pirkėjai irgi yra sąmoningi ir jie tikrina, kokias prekes perka“, – sakė „Iki“ komunikacijos atstovas.

Visai neseniai boikotuoti iš Rusijos vis dar nepasitraukusios gamintojos „Mondelēz“ produkciją nusprendė įvairios Skandinavijos organizacijos. „Mondelēz“ priklauso tokie prekių ženklai kaip „Oreo“, „Milka“ ir dar daugelis kitų.