Antradienį Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, o po susitikimo su ja, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad oro erdvė virš Baltijos šalių nėra pakankamai apsaugota. EK vadovė tuo metu užtikrino, jog nemato jokių priežasčių, kodėl baltarusiškų trąšų tranzito ribojimai Europos Sąjungos (ES) teritorijoje turėtų būti panaikinti. Antradienį taip pat tęsėsi diskusijos dėl Registrų centro (RC) duomenų nutekėjimo – krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog įstaigos vadovybė nesiėmė visų reikalingų priemonių taisant sistemos kibernetinio saugumo spragas, o Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis sakė, jog kol kas nėra nustatyta, kad kibernetinė ataka būtų susijusi Rusija.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Pasikartojant oro erdvės pažeidimams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos valstybių dangus nėra pakankamai saugus. Pasak šalies vadovo, nuo žodžių yra būtina pereiti prie konkrečių veiksmų, stiprinant regiono saugumą. Taip G. Nausėda kalbėjo po antradienį įvykusio susitikimo su Lietuvoje viešinčia EK pirmininke U. von der Leyen bei Estijos ir Latvijos vadovais – Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi. EK vadovė akcentavo, kad pastaruoju metu fiksuojami dronų incidentai Baltijos šalyse yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti demokratines visuomenes.
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako, kad Registrų centro (RC) vadovybė nesiėmė visų reikalingų priemonių, siekiant užkardyti įstaigoje turimas kibernetinio saugumo spragas. Ministro teigimu, duomenų nutekėjimo būtų buvę galima išvengti taikant tinkamas apsaugos priemones. R. Kaunas taip pat informavo apie duomenų nutekėjimą sužinojęs praėjusį trečiadienį vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai išteisino agresyvią moterį tarnybos metu nušovusį policijos pareigūną Darių Šerpytį. Kasacinis teismas atmetė Generalinės prokuratūros ir žuvusios moters sūnų kasacinius skundus, kuriais prašyta bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. LAT pakoregavo ankstesnių teismų sprendimus, numatydamas, kad byla pareigūnui nutraukiama, nustačius, kad policininkas moterį nušovė, vykdydamas savo pareigas. D. Šerpyčiui baudžiamoji byla buvo iškelta po 2023 m. gruodžio įvykių, kai jis tarnybos metu Vilniaus rajone nušovė agresyvią moterį, jam tuomet buvo pateikti kaltinimai dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu ir piktnaudžiavimo tarnyba. Policijos duomenimis, 2023 m. žiemą agresyvi, psichikos sutrikimų turėjusi moteris su kastuvu aptalžė pas ją atvykusius medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė ir įvykio vietoje pasirodžiusius policijos pareigūnus. Policininkai, mėgindami sulaikyti moterį, panaudojo elektroimpulsinius prietaisus „Tazer“, lazdą, fizinę jėgą, ašarines dujas, tačiau šios priemonės jos nepaveikė. Galiausiai į peiliu ginkluotą moterį moterį D. Šerpytis iš viso paleido penkis šūvius, po kurių ji mirė įvykio vietoje.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis sako, kad nėra nustatyta, ar Registrų centro (RC) nekilnojamojo turto registro duomenų nutekinimas galėjo būti susijęs su Rusijos pajėgomis. Vis tik jis pažymėjo, kad aktyviausiai informaciją kibernetinėje erdvėje rinkti siekia Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja. Anot VSD vadovo, kasmet atsiranda atvejų, kai yra nutekinami jautrūs duomenys, tačiau šį įvykį laiko vienu „skausmingiausių“. Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų. Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų. Pasirodžius šiai informacijai, premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ragino RC vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų. Pirmadienį jis pranešė paliekantis pareigas.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovė Kazuko Shirono sako, kad nepaisant energetikos kainų šoko, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti stabiliai, visgi numatomas didesnis nei prognozuota infliacijos augimas. Dviejų savaičių misiją šalyje TVF baigęs prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – 2,9 proc. Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų išaugti iki 5,2 proc., kai pernai augimas siekė 3,4 proc. Misijos vadovė Kazuko Shirono sakė, kad vertinant ekonomikos augimo perspektyvas svarbūs keli veiksniai, kurie šiuo metu skatina ekonomiką, pavyzdžiui, antrosios pakopos pensijų lėšų atsiėmimas. Dėl to kitais metais, kaip prognozuojama, bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti kiek lėčiau – 2,7 proc. Lietuvai taip pat rekomenduojama stiprinti pensijų sistemą, siekiant užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir pakankamas gyventojų pajamas senatvėje, ypač po sausį įsigaliojusios reformos. Fondas ragina Lietuvą tausoti „Sodros“ rezervą ateičiai bei išlaikyti valdžios paskatą kaupiantiesiems antroje pensijų pakopoje, o ilguoju laikotarpiu – peržiūrėti visą šalies pensijų sistemą, priartinant ją prie gerųjų Europos pavyzdžių.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad, nepasikeitus sąlygoms, dėl kurių buvo įvestos ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms, nėra priežasčių, kodėl šie ribojimai turėtų būti panaikinti. Apie tai, kad JAV pareigūnai pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai panaikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms ir leisti jų tranzitą per savo teritorijas, pirmadienį paskelbė „Laisvosios Europos radijas“. Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tiesiogiai į klausimą, ar Lietuva gavo tokį dokumentą, neatsakė, tačiau pažymėjo, jog su JAV Valstybės departamentu kalbamasi įvairiais kanalais. Anksčiau jis teigė, kad iš JAV šiuo klausimu jaučiamas „suaktyvėjimas“. Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m., 2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Lietuvos valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Belgijoje traukiniui įsirėžus į mokyklinį mikroautobusą žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus. Policijos atstovė spaudai pranešė, kad mikroautobuse, į kurį Biugenhauto kaimo pervažoje šiauriniame Flandrijos regione rėžėsi traukinys, buvo septyni vaikai, prižiūrėtojas ir vairuotojas. Pasak Belgijos prokuratūros atstovės spaudai, susidūrimo metu žuvo 15-os ir 12-os metų vaikai, taip pat 49-erių vairuotojas ir 27-erių prižiūrėtojas. Po šio incidento užuojautą išreiškė daugybė Europos politikų, įskaitant Lietuvoje šiuo metu viešinčią EK pirmininkę U. von der Leyen, sakiusią, kad „šiandien su Belgija gedi visa Europa“.
Nepaisant tebesitęsiančių trapių paliaubų, JAV kariuomenė pranešė surengusi smūgius Irano pietuose. Amerikiečiai pranešė taikęsi į raketų paleidimo vietas ir Irano laivus, kurie, kaip teigiama, mėgino padėti minas. Irano žiniasklaida pranešė apie kelias žūtis per JAV smūgius netoli Larako salos Hormuzo sąsiauryje. Islamo Respublikos revoliucinė gvardija (IRGC) vėliau pranešė numušusi į jos oro erdvę įskridusį JAV droną „MQ9 Reaper“ ir apšaudžiusi naikintuvą „F-35“, taip priversdama šį orlaivį palikti Irano oro erdvę, bei žvalgybinį droną „RQ4“. Irano užsienio reikalų ministerija vėliau apkaltino JAV per pastarąsias 48 val. prie šalies pietinės pakrantės esančioje Hormozgano provincijoje pažeidus paliaubų sąlygas, tačiau konkretaus incidento nenurodė.
Naujausi komentarai