Minint Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto metines, Gruzijos ambasadoriaus Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis tvirtina, kad karą pradėjo Rusija, ir tikina, jog šį užsitęsusį konfliktą Gruzija šiuo metu ketina spręsti taikiai.

Rusijos tankai įvažiavo pirmi?

Gruzijos diplomatinis atstovas penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad manyti, jog Gruzija pradėjo pernai vykusi konfliktą su Rusija, yra absurdiška.

„Rusijos žmonėms kalama į galvą, kad Gruzija pradėjo karą, kad Gruzija yra agresorė ir kovoja prieš Rusiją. Daug kas tiki, kad Gruzija pradėjo karą. Tai toks pat absurdas, kaip kad Lichtenšteinas paskelbtų karą Turkijai ar kokiai kitai didelei šaliai", - tvirtino jis.

Anot G.Kerdikošvilio, konflikto pradžia reikia laikyti tai, kad pirmoji puolimui rengėsi Rusija - lygiai prieš metus, likus 20 valandų iki prasidedant kariniams veiksmams Pietų Osetijoje, Rusijos tankai pajudėjo į Gruzijos teritoriją. Tbilisis ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje taip pat tikina nurodęs pulti Pietų Osetiją dėl „didelio masto Rusijos invazijos".

Kremlius tvirtina tik gynęs

Rusija savo ruožtu tvirtina pasiuntusi savo pajėgas į Gruziją ginti atsiskirti siekusio separatistinio regiono tik tada, kai Tbilisis jį užpuolė siekdamas susigrąžinti.
Ambasadoriaus teigimu, pernykštis konfliktas tarp Rusijos ir Gruzijos buvo skaudus Gruzijai, tačiau ji esą laimėjo tai, kad pasaulis „išvydo Rusijos kėslus".

„Rusija parodė savo veidą ir pasaulis pamatė, ką reiškia nuo 1990 metų išaugusi ir ant kojų atsistojusi Rusija, kurios mąstymas nepasikeitė - išliko toks pat. Jos politika yra kitų tautų pavergimas, genocidas", - tvirtino G.Kerdikošvilis.

Ambasadorius savo ruožtu kaltino Rusiją ne tik pernai rugpjūtį, bet ir dvidešimt metų - nuo 1990-ųjų - siekiant „sunaikinti Gruzijos valstybingumą ir laisvą dvasią".
„Rusija meistriškai sugebėjo pasiekti šitą tikslą Gruzijoje keldama etninius konfliktus. (...) Rusijos agresijos pasekmė buvo 20 proc. okupuotos Gruzijos teritorijos ir etniniai valymai", - tvirtino jis.

Rusijos siekis - „visos Gruzijos aneksija“?

G.Kerdikošvilis taip pat pareiškė, kad Rusijos siekis buvo „visos Gruzijos aneksija".
Vardindamas šiandieninę situaciją, ambasadorius tvirtino, jog šiuo metu nepriklausomybę nuo Gruzijos paskelbusių Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose vyksta Rusijos karinių bazių statyba, yra iki 10 tūkst. karinių darbuotojų, šiose teritorijose esą per metus vyko 150 incidentų, nužudyta 11 gruzinų policininkų bei 8 civiliai, sužeista daugiau nei 100 žmonių, etniniai gruzinai persekiojami Gali rajone, taip pat po karo namų vis dar neturi 35 tūkst. pabėgėlių.

Jo teigimu, Rusijos valdžia stengiasi, kad Gruzijoje provokacijas keltų provyriausybinė jaunimo organizacija "Naši", kurios atstovai atsiunčiami tariamai talkinti opizicijai.
Taikiam konflikto sprendimui pasiekti, anot ambasadoriaus, Gruzija prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos priversti Rusiją vykdyti jos tarptautinius įsipareigojimus ir efektyvesnės stebėtojų misijos.

„Vienintelis šviesulys - ES stebėtojų misija. Manome, kad ji gana efektyvi, bet turi būti daromas didesnis spaudimas Rusijai, kad jie galėtų stebėti ne tik neokupuotą, bet ir okupuotą Gruzijos teritoriją. Svarbu, kad stebėtojų misija laikui bėgant virstų taikdarių ir policijos misija", - teigė jis.

Anot G.Kerdikošvilio, stebėtojų misijos efektyvumą padidintų įtraukta trečioji šalis - JAV, Japonija arba Turkija - ar Europos satelitinė įranga, kuria esą būtų galima stebėti įvykius Abchazijoje ir Pietų Osetijoje per atstumą, nepatekus į jų teritorijas.

Įtampa regione vėl didėja

Pastaruoju metu Pietų Kaukaze įtampa vėl didėja - Gruzija ir nuo jos atsiskyrę regionai kaltina vieni kitus susišaudymais bei "provokacijomis".

Tačiau ES stebėtojų misijos Gruzijoje atstovas spaudai Steve Birdas BNS sakė, jog nė vienas pasienio ruožuose patruliuojantis ES stebėtojų ekipažas kol kas nerado jokių įrodymų, patvirtinančių apie ginklų panaudojimą iš vienos ar kitos konflikto pusės.

Konfliktai dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos ruseno nuo pat 10-ojo dešimtmečio pradžios karų, kai abu regionai atsiskyrė nuo Gruzijos. Rusija ilgai rėmė separatistines šių regionų vyriausybes.

Kai Tbilisio vadovybė 2008-ųjų rugpjūčio 7-ąją įsakė savo pajėgoms įžengti į Pietų Osetiją, kitą dieną Rusija atsakė kontrataka. Rusijos sausumos ir oro pajėgos išstūmė gruzinų karius iš Pietų Osetijos, o paskui kuriam laikui okupavo dideles Gruzijos teritorijos dalis.

Tarpininkaujant ES, kovos baigėsi po penkių dienų, o po kelių savaičių Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, bet Maskvos pavyzdžiu paskui pasekė tik Nikaragva.

Per konfliktą žuvo apie 180 ir sužeista apie 2 tūkst. Gruzijos karių, nuostoliai Rusijos pusėje siekė apie 64 žuvusius ir apie 280 sužeistų karių.