„Iš esmės papildomos pajėgos, kaip pastiprinimas, yra prieinamos ir mes šiuo metu kalbamės su Lietuva, siekdami išsiaiškinti, kas konkrečiai būtų prasminga šiuo atžvilgiu“, – pareiškė ji žiniasklaidos grupei „Funke“.

Ministrė pažymėjo, kad Vokietija „jau įneša svarbų indėlį“ į Lietuvos saugumo užtikrinimą, vadovaudama NATO kovinei grupei.

Jungtinės Valstijos paskelbė papildomai siunčiančios apie 3 tūkst. karių NATO rytinio flango gynybos sustiprinimui Lenkijoje ir Rumunijoje. Londonas pranešė svarstantis galimybę jau vasarį dukart – iki 1,8 tūkst. karių – padidinti savo karinį kontingentą Estijoje.

Šiuo metu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos keturios daugiašalės NATO kovinės grupės, kurių sudėtyje yra apie 5 tūkst. karių.

NATO priešakinės pajėgose Lietuvoje tarnauja apie 1,2 tūkst. karių, didžiąją dalį jų sudaro vokiečiai, vadovaujantys Rukloje dislokuotai bataliono kovinei grupei.

Lietuva ir Vokietija yra sutarusi per ateinančius kelerius metus Rukloje už 200 mln. įrengti naują karinę infrastruktūrą: kareivines, štabus, valgyklą, mokymo vietas.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017-ųjų vasarį.